gelda reikšmė
Kas yra gelda? gélda sf. (1) 1. K iš vieno medžio išskobtas pailgas indas, niekotė: Pilna gelda prisikėlė pyrago Jnšk. Atnešk géldą, rūbus mazgosim Rk. Aviniukas skundžiasi: „Jau peiliai išgaląsti, geldos išmazgotos“ BsMtII159. Motyna géldo[je] begulintį rado Sch202. Geldẽlėj būtum nuskandinę mažą J. Grąžinau pyragams kepti geldãlę Vž. Kinkyk kuilius į geldalę, vežki mergas į pelkalę KlpD86. 2. gyvulių šeriamas ar girdomas lovys: Nunešiau kiaulėms jovalo tris viedrus ir supyliau į géldą Vkš. Padirbau kiaulei géldą Kal. Pilną geldą vandens prinešiau Pln. ^ Teisybė su gelda, melas su karieta Vdk. Visas atsinešimas – sposkelė ir geldẽlė (marti atitekėjo neturtinga) Sml. Paršelius parduodu, geldelės neparduodu (jei menkai šersi, neturėsi gerų paršų) Šts. 3. prk. lomelė, duobė dirvoje: To[je] géldo[je] kas čia augs? Pc. To[je] géldo[je] žiemą dėlto išpuvo javai Pc. 4. arklo dalis, verstuvė, balnas: Gélda verčia velėnas Grk. 5. pradalgio nelygumai dėl nemokėjimo pjauti: Toks vyras, o dar géldas darai, nemoki kirsti Mrj. 6. darželio lova, lysvė: Geldẽlė daržely ketvirtainiška apipynikiuota su virbais J.