nutrinti reikšmė

Kas yra nutrinti? nutrìnti, nùtrina, nutrýnė K, Š, Rtr, KŽ; H153, R9, MŽ11, Sut, N, M, L 1. tr. BŽ191 kuo nors trinant nuvalyti, nušluostyti, nusausinti, nušveisti: Nutrìnk lentą, suolą DŽ. Kiek kartų buvo sakyta – po pamokų švariai nutrinti lentą! K.Saj. Greito kojas nuprausėm, nutrýnėm – i mašinon Klt. Nenutrìnk vieną antrą sykį peilių – tujau aptrauka rūdžia Vvr. Plaušom nutrýnė, numazgojo nugarą Pl. Ji ma[n] kuprą nutrýnė Jrb. Taip turi užgavėti, nusiplauti, nutrìnti šaukštus, ka nebūtų nė kvapo nėkur taukino Klk. Šaukštus ir dangtį nutrýnė su smiltėms Vkš. Reikė gi visa su ražais nutrìnt Kp. Užverda vanduo, nušutinu [džiovintus obuolius], rankom nùtrinu nùtrinu Žl. | Nutrýniau an žolę ranką Jnšk. Sniege rankeles nùtrinu nùtrinu, kad nekvepėt medum Kzt. | refl. tr. BŽ191: Reikia burną nustrintie Lz. Dantis nusitrìnti KŽ. | Jei nebūs vandens, į rasas nusitrìnsi kojas Lnk. Nusitrìnk kojas į ryzą Aln. Viena ranka jis bando nusitrinti [purviną] kaktą J.Ap. ^ Pirm negu kitus prausęs, nusitrink save patį LTR(Vl). Pirm neng kitus prausi, nusitrink save Tlž. 2. tr. DŽ1 kuo nors trinant pašalinti: Nutrìnk ranka nuo lentos raštą! NdŽ. Užrašus lentoje nesunku papildyti, pakeisti, nutrinti rš. Anglio nenutrýnei nuog lempos – regi, visa mažesnė dirbasi ugnis Lz. Didumą [deguto] nutrynė į žoles, bet jos (rankos) vis tiek bjaurios M.Katil. Pūlius vočių skieda nutrindavo Mž436. Nutrýnė prakaitą LzŽ. Prakaitą delnu nutrynė nuo veido rš. | prk.: Visųpirm stenkimės nuo mūsų pačių nutrinti vergystės dėmę! Pt. Vertime L. Rėza visų pirma siekė, kaip jis sakėsi, būti ištikimas originalo niuansams ir nenutrinti lietuviškųjų spalvų LKVII281. Aušra kopė nutrindama žvaigždes ir saulei paruošdama taką M.Katil. ^ Ciniškos išraiškos svečių veiduose išnyko kaip nutrintos V.Myk-Put. | refl. tr., intr.: Tokios dėmės lengvai nusitrina DŽ1. Jau nustrynė tiej vaikai (paveikslėliai nuo sviedinio) Lp. Nuog karpų imk purvo, kurį kiaulė kame nusitrynusi palienka I. Žolinės blakės kūnas iš viršaus ir apačios apaugęs sidabriškai balsvais, lengvai nusitrinančiais plaukeliais rš. | Daba vyrams gerai: nusìtrena (nusiskuta) barzas greitai – ne muilo, ne nieko Krš. | prk.: Susirūpinimo ir naivumo šypsena nusitrynė nuo jo skruostų P.Cvir. 3. tr. visą ištrinti, nubrūžuoti: O ant vakaro, kad eina gulti, tada mane (batą) nušluosto ir nutrina (nublizgina) DS249. | refl.: Nusitrìnti šaltu vandeniu NdŽ. Plikas nūsìtrena su sniegu Vn. 4. refl. brūžinant, dilinant, galandant pasidaryti kam: Tu bude kai patrini, nusìtrina lygus aštrumas (apie galandamą kirvį) PnmŽ. 5. tr. grūdant, krušant pašalinti: I tad, kad sudygsta, padžiovina tuos miežius, nùtrina daigus sudžiovinę i paskiau sumala LKT259(Pmp). Sudaigina rugius, tik tus daigus nùtrina ir par rėtį išleidžia [sumalę] Kri. Ir miežių susidžiovydavai, kruopas dirbdavai, paskiau į geldą įsidėję tas ašakas nutrydavai Mšk. Nùtrina [avižų] didžiąją tą žievę, nuima Ps. Nùtrena sėlenas Krž. | refl.: Stumdydavo stumdydavo apšlapintus miežius [po piestą], tai biškį tie marškiniai (lukštai) nusitrìndavo Kri. ║ nugrūsti, kad nukristų luobos: Sudžiūsta [kanapės], tai grūdus nùtrina su rankom Kp. Gerai nutrintas [pievinių miglių] sėklas retai kada prireikia valyti pirminio valymo mašinomis rš. | Dagiaus (daugiau) šluotą (vantą) nùtrini (nubrauki lapus), pridedi į vandenį – i kiaušinius dažo Bsg. 6. tr. nugraužti: Uogų lapus nutrýnė kirmėlės, tik uogos liko Klt. Šiemėt žydėjo obelys, ale kokios muškos nutrýnė i lapus Ml. 7. tr. DŽ1 numindžioti, nutrempti, nuganyti: Tas pūdymas būdavo nuganytas, nutrìntas kai grendymas Prn. Tei jau nutrýta, žolės nė[ra] [p]Ar.

nutrinti sinonimai

Ką reiškia žodis nutrioškinti? Visi terminai iš raidės N.