siūbtelėti reikšmė
Kas yra siūbtelėti? siū́btelėti, -ėja (-i, -ia NdŽ), -ėjo DŽ1, siū̃btelėti DŽ, NdŽ 1. intr. staigiai pasilieti, plūstelėti: Siūbtelėjusi vilnis nunešė pro plaukiančius ledo kalnus nelaimingųjų valtį K.Bor. Kai tik siūbtelėjo lietus, kiaulės žviegdamos leidosi visos bėgti namo V.Krėv. Iš nosies siūbtelėjo kraujas rš. | Žemės siūbteli net ant Sebastijono pečių rš. Kai išgirdau, net kraujas į galvą siū́btelėjo Vlkv. | prk.: Pyktis staiga siūbtelėjo į širdį prieš poną J.Marc. Neapykanta siūbtelėjo į kraują sp. Ir siūbtelėjo noras padaryti jam ką nors malonaus J.Paukš. ║ staigiai pakilti: Po valandėlės liepsna siūbtelėjo į aukštį rš. 2. intr. pūstelėti, dvelktelėti: Tuo metu staiga siūbtelėjo smarkus vėjas rš. Iš žemumos siūbtelėjo vėsa rš. Siūbtelėjo svaiginantis miško oras rš. Siūbtelėjo kvapas rš. 3. intr. susiūbuoti: Vežimas siūbtelėjo, arklių nugaros gyviau ėmė judėti rš. Ona užeina ant liepto, kur visuomet velėja žlugtą, siūbtelėja V.Bub. 4. intr. būriui staigiai pajudėti, pasistumti į priekį: Bet didesnė susirinkusiųjų dalis jau buvo siūbtelėjusi prie durų, ir vienas po kito žmonės spruko iš salės I.Simon. Minia siūbtelėjo ta linkme ir pamatė nepaprastą procesiją V.Myk-Put. Priešakinės eilės dar labiau susispietė ir siūbtelėjo pirmyn A.Vien. | prk.: Jie siūbtelėjo (staigiai persimetė) nacionaldemokratų pusėn sp. 5. tr. plūstelėjus stumtelėti: Tada sudrebėdavo visas namas, tarsi jį siūbtelėtų didelė banga rš. 6. tr. gausiai užpilti: Parodė, ties kur jo galva, tai kai siū́btelėjau viedrą vandens! Slv. Kap siū́btelėjau karbamido – miežiai juodi Švnč. | prk.: Šis vertimas siūbtelėjo gerokai naujų kalbos elementų – žodžių ir jų junginių KlbV18. 7. intr., tr. suduoti, sukirsti: Skaudžiai jam per dantis siūbtelėjo rš. Iš nežinių kad siū́btelėjo antausį! Gs. Mažasis Petras didžiajam taip smarkiai siūbtelėjo į nosį, jog anas loštelėjo atgal rš.