pūstelėti reikšmė
Kas yra pūstelėti? pū́stelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo 1. intr. Vkš trumpai papūsti (apie vėją): Tą pačią valandėlę per nugarą pūstelėjo lengvas, vėsus vėjūkštis P.Cvir. Staiga pūstelėjo smarkus vėjas J.Balč. Vėjelis pūstelėjęs atgaivino orą Sz. Kaip vėjas pū́steli, kosulys ėda Dbč. Suprato žmogelis, kad tas vėjas, kai anuomet, gulėdamas po krūmu, pūstelėjo, suvertė jo trobelę LTsIV583. Į veidą pūstelėjo karštas jo alsavimas sp. | Sustojome teip par kokį dvidešimts žingsnių nuog šiekštos ir iššovėme visi vienu kartu – tiktai trūnės iš šiekštos pūstelėjo BsPII116. 2. intr., tr. LTR(Aln) trumpai lūpomis papūsti: Kada ji pūstelėja smarkiau, žarijos šviesiau sužiba, ir aplinkui senelę Antanukas mato didelį įvairių spalvų ratą V.Krėv. Išsitraukė šukas, pūstelėjo į aliumininius jų dantis, susišukavo rš. Priejo Dievas artyn, pūstelėjo kartą, ir pašoko gyvulys iš vietos SI53. Užsidegė pats [papirosą], pūstelėjęs vieną dūmą, priėjo prie lango rš. 3. intr. Brt šnek. staiga suduoti, trinktelėti: Kap pū́stelėjau per ausį, tik brinkt ir guli Švnč. ◊ nė vė́jas nepū́stelėjo niekas nesužinojo: Nė vė́jas nepū́stelėjo, o kiek jin tų bulbių prisivežė Jnš.