meisteris reikšmė

Kas yra meisteris? méisteris sm. (1) 1. žr. meistras 1: Be darbo negulėjo meisterio oblis nei pjūklas P.Cvir. Suderėjau méisterį, kad kluoną pastatytų Mrj. Mūs méisteris neapsiima tokį stalą padaryt Kt. Meisteris buvo įknibęs į darbą J.Balč. Žiūrėsim, kokią lovą meisteris jauniesiems sukalė P.Cvir. Paprašyčiau meisteriu – padarytų grabelį JD843. Aš turėjau tris brolužėlius, visus tris meisterėlius LTR(Mrk). Meisteraiti, tu auksoriau, paauksavok vainikelį JD666. Aš, arielkos meisteris, tau, giltine, daugiausia pamačiju Tat. ^ Koks meisteris, toks ir darbas Ds. 2. žr. meistras 3: Už pasižymėjimą darbe jis buvo pakeltas į meisterius sp.