karna reikšmė
Kas yra karna? karnà sf. (4) 1. SD138, R, K, M, J, MitI227, OP39 liepos, gluosnio ar karklo apatinė žievė; lunkas, palanka, papina, pavarsta, plėša: Liepinė – tai karnà, eglinė – tai žievė Ad. Kai kas vadina visus plonasienius antrinės žievės elementus plonasiene karna J.Dag. Liepsnos liežuvių laižomi medžiai tarytum gyvi padarai šnarėjo, raitėsi iš skausmo karnų atplaišomis A.Vien. Teip palinkusi [pušis], kaip karnà Al. Iš karnų [liepynas] davęs vyžas dėl mūsų autuvo A.Baran. Nu medžio atšoko karna Krtn. Tarp tabako lapų buvo matyti ir karnos pluoštas K.Kors. Padavė mėsos kaip karnõs Ds. Piemenys nulupo karklui karną ir padirbo dūdelę On. Parsinešiau liepų: reikia karnų prislupt Vs. Reiks prislupt karnų ragažėm Vžns. Karną plėšia iš žilvičio Brsl. Ateidavę ... karnų̃ vyžom plėštų BM66. Einant kar̃nos kulnus daužo Kp. Pabrango kar̃nos, nebėr liepynų BM442. Daug karnų reik, kol visą krasę išpini Vdžg. Net karnos iš uodegos lakstys, kai duosiu! Mlt. Nėr miškų, nėr karnų̃, nereikia nė vyžų Gs. Plonų karnelių galėjo audimą pinti rš. Iš karnų piname rėčius ir vyžas Vl. Eisiąs ir jisai į svietą su karnų pundeliu BsPI30. Tas senis tai nuo visų kadugių karnàs nulupė Lš. Karnàs lupa nuo liepos Lš. Liepinių karnų geri vyžai Pun. Ot prisplėšiau karklinių karnų vyžom pint Lel. Cigonas nuėjo (dial. najo) į mišką, pradėjo plėšt karnas ir vyti virvę BM223. Ot mūs grūšia brandi kap karna! Pls. Geriausia iš jaunų liepų lupt karnàs vyžam pint Alv. Kviečiai karnomis luposi, net pajuodę iš trąšumo sp. Žilvičio karnom galima surišt Žl. Karna įžabotas, vyža pabalnotas [svoto arklys] NS998. Karnelę lenkiau, žaliais šilkais vyniojau KlvD204. Užu mano pentinėlį penki skatikėliai, o už jaunas dienužėles trys karnų kūlaičiai JD614. Iš tavo šakelių išplėšiu karneles, o iš liemenelio padirbsiu lovelę Gr. ^ Plėšk karną, kol plyšta Jrb. Lupk karną, kol lupas Vlk. 2. beržo žievė, tošis: Parink karnų̃ prakurams Rs. Tau gražių karnìkių parnešiau [, pasirinkęs nuo skiedryno] Rs. 3. BŽ619 tekinio geležinis lankas: Jau karna smunka: pardžiūvo tekinis Šlv. Arklius reikia sustabdyt, kad tekinių karnos nenulakstytų rš. Reikėtų ratai aptraukti karnom Ar. Stora karna aptraukė tekinį, tai bent laikys Čk. 4. scom. šykštus žmogus, šykštuolis: Visi vienos mados kar̃nos: da sūnai až tėvus ir kietesni Trgn. ◊ ant šuñs karnõs (karnõn) eĩti (nueĩti) niekais virsti: Visas jo mokslas nuẽjo ant šùnio karnõs Ut. Visas jo turtas ir darbas nuẽjo šùnio karnõn Ut. šuñs karnõn varýti (sudìrbti) peikti, išjuokti: Ans karvę šùnio karnõn vãro Trgn. Šùnio karnõn berną sudìrbo Ds.