gnaibyti reikšmė

Kas yra gnaibyti? gnáibyti, -o, -ė tr., gnaibýti, gnaĩbo, gnaĩbė K, Š; SD363, R 1. pirštų galais ar snapu (kalbant apie žąsis) spaudžiant skaudinti, žnaibyti: Žąsis ančiukus gnáibo Kp. Žąsinas Petrį pavertė, plakė su sparnais, o su snapu gnaibė jo burną M.Valanč. Negnaibýk, man skauda Všk. | Kažkoki vabzdžiai negailestingai gnaibė mano šonus A.Vencl. | prk.: Vėjas ima gnaibyti nosį bei ausis I.Simon. Šaltis gnaibė veidą, stingdė rankų pirštus rš. Vienas ponas dažnai papratęs buvo šlovę kitų žmonių gnaibyti srš. Žmonės išgirdę jį akimis gnaibytų rš. Esu labai silpnos širdies, vis širdį gnáibo Alv. | refl.: Ką tu čia gnaibais – skauda! Všk. Negnáibykis – rėksiam Skd. 2. knaibyti, laupyti: Anyta gnáibo kleckus, dirbdama iš tešlos J. Ar voliotus kleckus darysim, ar gnáibytus? Rdm. Kad lauži, laužk [duonos iš riekės], negnáibyk Kp. Gnaĩbė kumpį ir valgė Ėr. Nebegnáibykit skilandžio – jį pietum palikau Dbk. Po truputį gnaĩbo (lyg nenorom valgo) OG289. 3. skainioti, raškinėti; kirtinėti: Radau darže – įėjęs gnaĩbo pupeles Ktk. Koks ten miškasmenkas, ir tą dar gnáibo (kirtinėja po medį) Lš. ◊ šìrdį gnáibyti kelti rūpestį: Kažin kas ir jam širdį gnaibė LzP. \ gnaibyti; apgnaibyti; išgnaibyti; nugnaibyti; pagnaibyti; prignaibyti; sugnaibyti; užgnaibyti

gnaibyti sinonimai

Ką reiškia žodis gnaibytinis? Visi terminai iš raidės G.