knaibyti reikšmė
Kas yra knaibyti? knaibýti, knaĩbo, knaĩbė tr., knáibyti, -o, -ė 1. MŽ, [K] krapštyti; gnaibyti, pešioti; raškyti: Jau ji tešlą knáibo Pkr. Vikrūs pirštai knaibė kuodelį rš. Vaikai pyragą knaĩbo Vdžg. Šiaudų neėda, tik knaĩbo Vdžg. Neknaibýk duonos nagais Vlkv. Kam čia knaibaĩ mėsą? Atsipjauk šmotelį ir valgyk Pc. Neknaibyk sausienę, dar valgys ir kiti Gl. Bobos su peiliais knaibė iš bruko žolę Sn. Kelias dienas knaĩbė, iki jam iš kūno visus dagius išėmė Nm. Žmonės pamato jį kur nosį knaibant, užuot darbą dirbus J.Jabl. | Va tik kur aukščiau, tai neknaibýkit vyšnių, išsivirt bus Mlt. | prk.: Širdį knaĩbo, taip negera Slč. 2. kasti, kapstyti, rausti: Kam tu šitą žemę knaibai, bene ko ieškai? Lš. | Vienam ūkininkui puolę jaučiai, kuriais bandęs piliakalnio lygumėlę knaibyti (arti) A1884,52. 3. šį tą dirbinėti, knibinėti: Jau ir jis pamažu šį tą knaĩbo Lzd. Nežiūro gyvulių, tik kaži ką knaĩbo po nosia Dkš. Apie stalą ką knaĩbo Srd. Tai ji siuvinėt, knaibýt, o darbo dirbt nemėgsta Skr. Jijė siuvinį knaĩbo po namus, o į lauką rugių pjauti neeina J. | refl.: Mes su šoferiu prie mašinos knaibėmės rš. Knaibaĩs po skiedryną lyg darbo neturėdamas Vdžg. Nieko nedirbu, teip tik knaibaũs apie ratus Vdžg. 4. M nenoromis, pamažu valgyti: Knaĩbo kai tris nedėlias išsirgęs Rod. \ knaibyti; apknaibyti; atknaibyti; išknaibyti; nuknaibyti; paknaibyti; praknaibyti; priknaibyti; suknaibyti; užknaibyti
knaibyti junginiai
- (pa)knaibyti