nusmelkti reikšmė
Kas yra nusmelkti? 1 nusmel̃kti, -ia, nùsmelkė Vrb, Vl, Kv, nusmélkti, -ia, -ė Š, Pšl, Jnš tr., intr. 1. ppr. impers. labai suskausti, nudiegti: Ojė, tep nùsmelkė dantį! Lbv. Ar jau sirgsiu, ar ką: nùsmelkė nùsmelkė par galvą Vdžg. Kad nusmélkė par pusiau, tai nė atsitiest nebegalėjau Sml. Stūmiau vežimą, ir nùsmelkė visą nugarą Šmk. Da lyg nùsmelkė strėnas, o kai tiek sveikatos tėr, visai nepanešu Erž. Vakar bekelant kubilą muni kad nùsmelkė par strėnas! Vkš. Diegulys nùsmelkė par širdį Rs. Paširdžiais skaudulys nùsmelkė ir vėl nustojo skaudėti Kair. Staigiai šoną nusmélkė, i susiriečiau ant vietos Sdb. Tiktai nusmélkė smagiai – ir įlindo dieglys Kp. 2. perimti visą; pereiti per visą (kokiam jausmui, pojūčiui): Tai persigandau – per visą kūną nùsmelkė Vdžg. Tep išsigandau, kad mane per visą nùsmelkė Mrj. Iš baimės mane net nùsmelkė Vrb. Tik išgirdau, kad kaži kas triokštelėjo, tai net nùsmelkė Slv. Tik smilkt per širdį nùsmelkė, kai išgirdau žinią Mrj. Per širdį nùsmelkė kažkoks neramus jausmas Rs. Mane nusmelkė šaltis, o paskui išpylė prakaitas sp. Kaip žaibas mintis nusmelkė per visą, ir vargšė atsitūpė P.Cvir. Staiga žmogelį smelkte nusmelkė baimė LTR(Dkk). Ją nusmelkė nesuprantamas nerimas rš. ◊ šìrdį nusmel̃kti sukelti nerimą, baimę: Net dantis sukando Petras, taip tie žodžiai nusmelkė jam širdį V.Myk-Put. \ smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti; persmelkti; prasismelkti; prisismelkti; susmelkti
2 nusmel̃kti, -ia (nùsmelkia), nùsmelkė tr. 1. R, MŽ169, H173, B, N, Sut, Š, Rtr nustelbti, užgožti: Budinko, medžio ulksmė nùsmelkė žoles J. Tas aužuolas ropes nusmel̃kia K. Beržas nusmel̃kia javus Skr. Nū̃smelka liepos daržą Vn. Rugspukių (rugiagėlių) daug išdygsta ir nū̃smelka rugius Krg. Beržai nū̃smelka vaisiaus medžius Dov. Didieji medžiai nusmelkia mažesniuosius rš. Erškėčiai, drauge uždygę, aną (sėklą) nusmelkė BPI240. Kita [sėkla] puolo terp erškėčių, o drauge iždygę erškėčiai nusmelkė ją SPI338. Velinas pasėjo teip daug kūkalių …, jog jau maž visų kviečių nenutroškina, nenusmel•kia DP84. 2. tr. prk. prispausti, užguiti: Ana yra visų nusmelkta: ne tiktai vyro, bet ir vaikų Brs. 3. tr. prk. nuslopinti: Vaiskai … per silpni esą pasikeliantįjį maištą nusmelkti Kel1863,27. Pamariškių būdas dar vokiečių nenusmelktas rš. Žmonių kalbos dvasia lig šiol neaptemus, nenusmelkta LTII86. Išmintis nusmelkta kai kurių siaurų ir klaidingų protavimų Vd. Žingsnių garsai nebenusmelkė kitų garsų rš. Gėrimais … sąžinės balsą nusmelktų Ns1832,5. Rūpestis šio svieto … nusmelkia aną žodį, ir tampa be vaisiaus Ch1Mr4,19. Maižiežius meldės viešpatiesp, ir nusmelkta buvo (dingo, išnyko) ugnis Ch4Moz11,2. 4. intr. N nuvysti: Šienai padžiūsta ir žolės nusmelk BBIz15,6. Nešiokiam vainikus jaunų rožių, iki nenusmelka BBIšm2,8. 5. tr. ištaikyti, nulikti. Kur tik valandėlę nusmelkęs – vis prie prūdo rš. \ smelkti; apsmelkti; nusmelkti; prismelkti; susmelkti; užsmelkti