slopinti reikšmė
Kas yra slopinti? slopìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. Š; L caus. 1 slopti: 1. G110, Rtr, DŽ Slopìna mane dusulys NdŽ. Kad nėr vėjo, troškio[je] stubo[je] šiluma slopìna J. Kaitra slopìna žmogų J. Tą žmogų slopìno, o tas tik dirbo Jd. Slopìna mane – vis išdžiūvus burna Prk. Pradėjo aną slopìnti dideliai i pasmaugė Žeml. Aš nepaeinu: muni slopìna ant vietos Mžk. Ją prieš smertį vis slopýdavo i slopýdavo Jrb. Smarvė įėjusį slopinte slopino LzP. slopìnamai adv.: Vasaros naktis – slopinamai karšta J.Gruš. 2. NdŽ Smaldegis slopina dervas, kad varvėtų smala Trk. 3. NdŽ Divonais nuklotos grindys slopino žingsnius LzP. Tarpumiškėje buvo girdėti slopinamo raudojimo garsai rš. [Bulvaro] želdiniai slopina triukšmą LTEII322. 4. Daugumas organinių medžiagų stipriausiai slopina ultravioletinius spindulius rš. Rekomenduojama taip pat naudoti specialius prietaisus virpėjimui slopinti rš. 5. M, LL238 prk. trukdyti veikti, reikštis, stengtis užgniaužti, silpninti, stabdyti: Valdžia slopino išsivadavimo kovą sp. Caro valdžia slopino bet kurį gyvos revoliucinės minties pasireiškimą sp. Visose viešose įstaigose buvo slopinama gimtoji kalba Pt. Už tai slopint pradėjau savo meilę! Vd. Neslopink gyvenimo džiaugsmo J.Gruš. Mingėla, keiksmais slopindamas savo baimę ir sąžinę, narplioja virvagaliu Jono rankas, kaklą K.Saj. Mokykla neturėtų slopinti vaiko judrumo, darbštumo, kūrybinio veržlumo, bet turėtų skatinti savarankiškumą rš. 6. prk. slėgti, spausti: Jausmai skaudžiausi širdį man slopìna NdŽ. Slopinanti tyla apgaubė Šilėnų kaimą V.Myk-Put. slopìnamai adv.: Slopìnamai slėgi nuotaika NdŽ. slopìnančiai adv.: Ji žiūrėjo į mane taip slopinančiai, kad aš nenoromis nusigręžiau P.Cvir. 7. varginti: Reikė tau neauginti, rankytėles neslopinti LTR(Pnd). 8. marinti: Paskui slopino ją kalinėj par dvidešimtį dienų badu brš. \ slopinti; apslopinti; išslopinti; nuslopinti; paslopinti; prislopinti; suslopinti; užslopinti
slopinti junginiai
- (pri)slopinti