slopti reikšmė
Kas yra slopti? 1 slópti, -sta, -o intr., slõpti Š 1. BzF172, G110, Jn, NdŽ, DŽ, Kv, Slnt trokšti dėl oro stokos, dusti: Aš slópstu, kad negaliu atsigauti, kad troški, kad mane smaugia J. Slópsta širdis nuo garų J. Virtuvėje, slopdamos dūmuose ir degintų taukų garuose, darbavosi dvi moterys LzP. Dusuliuodamas, užtrokšdamas, slópdamas kosa Škn. Nebžinau ką ir gerti nū kosulio – suvisam slópstu kosėdamas Vkš. Teip pat kaip šiandieną karšta, žmonys slópo Kl. Panešti nieko nebgaliu, tujau slópstu Ms. Slópstu žemė[n] teme (tame) gare Vgr. Neatsigaunu, slópstu žemėn ant vietos, i viskas Trk. Bitys pradeda slópt i nūslopsta, kad neprydaboji Prk. Slopsta žiuvaitės be vandenėlio, teip aš be matušėlės LTIII433(Sln). | prk.: Vokietija ir Austrija slopo, slegiamos karo ir maisto krizės rš. 2. SkŽ317 gesti: Žarijos slópsta DŽ1. Slópo slópo ir užslopo ta ugnelė Ms. Papūsk ugnį: ar nematai, kad slópsta – gal dar įsigaus Vkš. 3. DŽ1 rimti; darytis dusliam, negarsiam: Vakaras. Gamta vis labiau slopsta Vaižg. | Žmonių balsai ir riksmas ėmė slopti rš. Jis seniai girdi jos žingsnius ir alsų, slopstantį juoką rš. 4. mažėti intensyvumui, pamažu silpnėti: Šilima jau slópsta Rm. Vibratoriuje atsiranda slopstantieji aukšto dažnio virpesiai rš. 5. prk. smarkiai nebesireikšti: Gėla pamažu slopo V.Bub. 6. K.Būg, NdŽ alpti, silpti. 7. NdŽ labai norėti, trokšti: Tokia karšta diena, gyvoliai slópte slópsta gerti Vkš. | prk.: Jeigu muno sūnus Marės nebūtų taip visa širdžia slópęs, rasintais būtų ir negavęs Vkš. \ slopti; apslopti; išslopti; nuslopti; prislopti; suslopti; užslopti
2 slópti, -ia, -ė tr. G110, NdŽ spausti, dusinti, troškinti.