siūtis reikšmė

Kas yra siūtis? 1 siū̃tis sm. (2) DŽ, NdŽ, sf., siūtìs sf. (4) NdŽ, Ds, Prng, Rk, siūtìs sm. (4) OG243; G108, LsB293, BŽ51 1. Trgn, PnmR vienas kirtis dalgiu, pjautuvu, kirviu (javus ar žolę pjaunant, kapojant ką): Siū̃tis – ažumetimas pjautuvu arba dalge Gmž. Smagus pjautuvas: kelios siū̃tys – ir sauja Ktk. Vienu siūčiù galgi nupjausi?! Lkm. Aš skaldžiau malką; kad tik norėjau siūtį užsiausti, pamačiau šimtakojį S.Dauk. ║ vienu pjovėjo mostu užimamas baras: Nauja dalgė plačią siū̃tį ima Dglš. Tu pjauni plačiom siū̃tim Ob. Kumeliukų (baro kreivių) nereikia nė kokių – siūtìs siūtiñ pjaukit! Krd. Geru pjautuvu kokią siū̃tį užgriebsi, tai vis lengvai nupjausi Ml. | Kap šienauta, i regis siū̃tys (ruožų žymės, kur buvo užgriebta pjaunant) pievoj Dglš. ║ Švnč, Dglš likęs vienu mostu nenupjautas javų kuokštas, barzda. 2. bėrimo ruožas, baras (ppr. apie sėjimą): Blogai sėta: visos siū̃tys matyt Rk. Pil' (pilk) sėmenis didesne siūčià Prng. Dviem siūtim̃ eini – ir užusėji šniūrą Prng. 3. NdŽ sauja grūdų, malant beriama į girnas. 4. traukimas, valksmas: Vienu siūčiù ištraukė tris šėpelius žuvių J. Dar imsim vieną siū̃tį Vl. 5. BŽ51 smūgis, kirtis: Toks smarkininkas mane vienu siūčiu vos pusiau neperskėlė rš. Jei neklausys, dėk vieną siū̃tį, i viskas! Ms. Pratinos karė[je] teip neprieteliuo užsiausti, kad jis ant siūčio kėžterėtum S.Dauk. Žemaičiai paskuojį siūtį užleido, nu kurio nebkelsias S.Dauk. Laivynas turėjo būti iš netyčių užpultas ir vienu siūčiu sunaikintas rš. 6. kirčio, smūgio žymė: Siūčiai mun tebėr ant nugara S.Dauk.
2 siū̃tis sm. (2) BŽ629, NdŽ, siūtis sf. Rtr 1. Grž įniršis, įsiutimas, niršulys: Mat kad tai mergai užėjo jau siū̃tis Všk. Po šio laiško, pritvinkusio pašėlusio siūčio, negali būti ir kalbos apie susitaikymą rš. 2. siautėjimas, šėlas: Sniego siūtis staigiu šuoliu jį sustabdydavo A.Vencl. Siūčio būta teip smarkaus, kad stogo … plytgaliai … per 10 sieksnių nulėkė TS1897,11.