užsiūti reikšmė
Kas yra užsiūti? užsiū́ti, ùžsiuva (užsiū̃na), užsiùvo (ùžsiuvė) tr. Š, Rtr; I, M 1. K, DŽ siuvant panaikinti skylę, sujungti kraštus: Užsiū́k skylę maišo J. Užsiū́ti maišelį NdŽ. Tai kokiais čia siūlais ažusiū́si? – Ažusiū́č', kad būtų Km. Mėsą sukapojam, indedam druskos, pipiro, svogūno, gerai prikemšam, tada ažùsiuvei – ir kindziukas Gdr. | Baigus operaciją, žaizda užsiuvama rš. Žarnas ažusiùvo JnšM. Vėžys buvo: prapjovė i vė ažusiùvo Klt. ^ Norėjosi ką nors jai tada pasakyti, bet – šunys žino! – burna buvo tarytum užsiūta J.Paukš. Daba tylėk kai užsiū́ta Rs. Kap užsiū́ta – negi ir nelis Pv. Žmonėms gerklės neužsiūsi NžR. Spakt su keliu į subinę, ir nebmyžo į lovą – kaip siūte užsiùvo Šts. Iš vakaro kiek užmigau, o paskui, kap išsimušiau iš miego, tai nors akis užsiū́k Vrn. užsiuvamaĩ adv. prk.: Nespėjom apsisėti, bulves tebesodinom, o prakiuro dangus nebeužsiuvamai J.Balt. | refl.: ^ Ko tyli kaip užsisiuvęs?! LTR. O Šarūnė irgi!.. Kai nereikia, tai dantinga, o dabar kaip užsisiuvus V.Bub. | prk.: Ištars [Rapolas] žodį, užriks ant manęs nelapauti, ir vėl užsisiuva (nutyla, nė žodžio nepasako). Visam pusdieniui, o kartais ir visai dienai J.Balt. 2. siuvant įdėti, įsiūti: Užsiū́ti pinigus į švarką NdŽ. | refl. tr.: Toj duktė turėjo užsisiuvus vystėj dešimtį tūkstančių rublių BsPIV261. 3. K siuvant uždėti ant viršaus: Viršun užsiuvu R37. Klostės viršuje užsiūtos sp. Užsiū́ti lopą NdŽ. | refl. tr. NdŽ. 4. NdŽ, DŽ1, Grd, Gs, Kair, Alv siuvant uždirbti: Anas daug ažùsiuva Dglš. Par mėnesį užsiū́na penkiasdešimt rublių, daugiáu Krš. Žydėlis (pavardė) buvo tik šimtą rublių ažsiùvęs, ė daugiau nieko neturė[jo] Grv. Tris šimtus ùžsiuvė ir parnešė Pns. | refl. tr.: Kiek užsìsiuva, tiek ir turi DŽ. Aš šitą namą užsisiuvaũ Klvr. Siuva biškį, užsìsiuva vaikams an duonos Šv. Siuvo kriaučius per daug metų, užsisiùvo du čebatu (d.) Plv. 5. siuvant pakenkti, pagadinti: Jei siūni guziką ar ką kitą nenusrengęs tos skaros, tai ką nor insikąsk dantysa, kitap tu savo pomietę užsiūsi Kpč. | refl. tr.: Kas drabužį lopo užsivilkęs, tas sau protą užsisiuva LTR(Žgč). 6. refl. užsilipdyti, užsitaisyti: Kirmėlytės sėdi koriuos ažsisiùvę, paskui razplyšta, ir išeina bitelė Zr. ◊ bùrną užsiū́ti 1. uždrausti kalbėti, nutildyti: Ar tau bùrną ùžsiuva?! Gali kalbėt ir lenkiškai Lp. 2. taip pasakyti, kad kitas neturėtų ką atsakyti: Na, ir užkvatojo bobos, na, ir suspigo vaikai, kad krikštasūnis savo krikštatėviui burną užsiuvo rš. \ siūti; antsiūti; apsiūti; atsiūti; dasiūti; įsiūti; paįsiūti; išsiūti; nusiūti; pasiūti; papasiūti; persiūti; prasiūti; prisiūti; susiūti; pasusiūti; užsiūti