vargulis reikšmė

Kas yra vargulis? vargùlis, -ė smob. (2) K, Rtr, OGLII127, NdŽ, KŽ, Tvr; SD172, Sut, S.Dauk, Kos58, N, vargulỹs, -ė̃ (3b) DŽ, NdŽ, LKGI352, On, Dkšt, Trgn žr. varguolis: 1. Ot, vargulỹs vaikelėnas Aps. Aš vargulė̃ iš mažų metų, visur visa ko buvo gana Str. Mano Bronė – tai vargulė̃, šitiek vaikų augina Slk. Vargulẽl, vaikulel, a manai visus pargalėti? Krš. 2. Vargulis, rudis, rudulis, belaimis SD12. Buvo seniau du broliai. Vienas buvo labai turtingas, ė kitas vargulis BsPII263(Jž). O nežinai, jog tu esi vargulis ir pavargėlis GNApr3,17. Kaip Dievas myli bagočių, nors jisai po akim Dievo yra vargulỹs, teip bagočius turi mylėti pavargėlius A.Baran. [Dieve,] priimk tavęsp mus vargulius Mž453. Ką turi daryt su varguliais špitolioj? SPII182. Varguliamus, o kaip pats Viešpats kalba, nuo mažesniemus svieto gerai darytumime SPII181. Pėsti, razsikėtę eina varguliaĩ Str. Izidorius vargulis, katro visas turtas tas jungas jaučių buvo Jzm. ^ Žmogus – vargulỹs, Dievas – godulys (godotojas) Ml, Plš.