belaimis reikšmė
Kas yra belaimis? belaĩmis, -ė adj. (2) Š, beláimis (1) Jnšk; R381 kuris neturi laimės; nelaimingas: Kurs laimos neturi, tas belaimis J. Pagėdintas belaimis bus DP66. Vargulis, rudis, rudulis belaimis SD12. Jei aš pas tave klėtelėj gyventau, tave bernelį keiktau, kaip savo belaimę buitelę V.Krėv.