belaisvis reikšmė
Kas yra belaisvis? belaĩsvis, -ė smob. (2) J.Jabl, DŽ, beláisvis (1) J.Jabl, Gs; SD191 1. kas neturi laisvės: Kurs be laisvos, tas belaisvis J. Jis niekuomet nepasidarydavo daugumos belaisviu rš. ^ Svečias yra belaisvis Kltn. 2. patekęs į priešo rankas kareivis: Priraikom duonos, mūsų beláisviam nešam Pn. Karo belaisvių stovyklos sp.
belaisvis junginiai
- karo belaisvis
- karo belaisvis