švęsti reikšmė

Kas yra švęsti? švę̃sti, šveñčia, šveñtė Š 1. tr., intr. KŽ iškilmingai minėti kokį žymų įvykį: Sulaukę Naujųjų metų, žmonės švenčia, džiaugiasi rš. Šventėm kalėjimuos Pirmą gegužės, laužėm duris krūtine V.Mont. Kur švenčia tautos šventę, ten einu išeiginiais drabužiais apsivilkęs Ašb. Dar jo gimtinę dieną švęsdavom Rsn. I nemislijom, ka galėsiam švę̃sti auksines vestuves End. Erodas šventė dieną savo užgimimo NTMt14,6. Šiandien jis šveñčia svodbą savo vaikų J. Švę̃sti sužieduotuves NdŽ. Švę̃sti sukaktį NdŽ. Kasmet naujuose butuose žmonės švenčia įkurtuves sp. | Ant to kalno gegužines švę̃sdavo Žgč. Užgavėnes šveñčia, ant rytojaus Pelenija Všk. | prk.: Mes vėl linksmi pavasarį šveñčiam K.Donel. Už lango šventė savo atėjimą žiema rš. 2. tr., intr. SD358, H, R, MŽ, Sut, M, LL243 bažn. šventiškai minėti su religija susijusį kokį įvykį; laikytis religijos įsakytos šventės nedirbant ir meldžiantis: Švęskim didę tą šventę su širdelių linksmybe Mž266. Šešias dienas tavo darbą dirbsi, o sekmą dieną švęsi BB2Moz23,11. Kam tas dienas Velykų švenčiame DP190(paraštėje). Šventę neraugintos duonos švęsi (laikysi), idant septynias dienas neraugintą duoną valgytumbei BB2Moz23,15. Todėlei šita naktis yra Ponui laikoma (paraštėje švenčiama), jos jis juos iš Egipto žemės išvedė BB2Moz12,42. Nedėlia, nedirbama diena švenčiama SD193. Ir švęsit ją Viešpačiui už šventę Ch2Moz12,14. Nešvenčiama diena SD287, N. Ši diena bus šveñčiama KBII25. Nedėldienę švę̃sti K. Joninių didelę šventę poryt viešėdami švę̃sim K.Donel. Jurgio dieną visada šveñtė LzŽ. Atmink, idant dieną šventą švę̃stumbei Prk. Mes nū senovės šveñtam sekmadienį Rsn. Pavasarį, jeigu da laukų darbų nėr, tai visą savaitę švę̃sdavo Velykas Sb. Švęst šventės reikia, neseka dirbt Krkš. Kas šveñčia, kas kruta LKT392(Brsl). Jūzapą turiam švę̃sti – į mišką važiuoti nereik Krž. Seniau, kada pripuola, tada švę̃sdavo [atlaidus], o daba kelia į sekmadienius PnmŽ. Aš žyduko nenorėjau, šėbo švę̃stie nemokėjau DrskD138. ^ Darbus atlikus smagu švęsti N. Darbo nebaigus sunku švęsti KrvP(Ps). Turiu vienus batus ir švę̃st, ir gyt Ml. Mano pasagalas tas vienas – ir švę̃stų, ir myžtų Ds. Mes su juo tik nedėlią šveñčiam (apie daug kuo pranašesnį žmogų, su kuriuo sunku susilyginti) Trgn. 3. tr., intr. KŽ, LzŽ, Alk bažn. atlikti religines apeigas, laikyti pamaldas, celebruoti: Pamaldas jau naujo[je] bažnyčio[je] šveñčia Gs. Šitas jaunas kunigas labai pamaldžiai šveñčia mišias Grš. Kunigai šalčio daugiausia kenčia, kad žėdna dieną bažnyčio[je] šveñčia BM417(Kp). Kas mielą nedėlę į bažnyčią ėjo, prie altoriaus klaupė, mišių šveñčiamų klausė, meldės JR84. 4. intr. bažn. giedoti: Antanas labai gražiai moka švęst Brž. Raudojos rauda, žėkeliai šveñčia, močiutė graudžiai verkia; mokiniai gieda, vargonai gaudžia, bernužis gailiai žlembia JD1216. 5. intr. NdŽ, LzŽ nedirbti, ilsėtis: Galėsit švę̃st – darbo jau nebėr Pn. Šiandien šveñtam, nieko nedarom Rsn. Dar kaminą išsimūravosiu, tąkart jau švę̃siu Yl. Pas ką viršinykas maitinas, tą dieną piemenėlis šveñčia Sk. Aš šiandien švenčiù K. Jis trečią dieną šveñčia DŽ1. ^ Gera švęst, kai čėso yr LTR(Ds). Šveñčiam ir nevalgę kenčiam Vlk. Gerai būtų kasdien švęsti, kad tik nereikėtų bado kęsti KrvP(Pbs). 6. SD1177, H, DŽ1 žr. šventinti 1: Ans šveñčia altorių, paršą, ražančių, agnasą, škaplierius J. Kunigas nèšventė par dešimt metų to kryžiaus Vdk. Tie kapai y[ra] buvę seniai, vyskupo švęstì čia anie yra Ms. Rožes atsodina su rožančium, Kalvarijo[je] švęstu, patrindami LMD(Sln). Va kap Papelčius, švę̃sdavo pelenus Aps. Pie Verbinę neši švę̃stie verbą Lnt. Paskum šveñčia jų žiedus A.Baran. Riešutynas – Dievo žolynas, nuo grauzmo šveñčia – grauzmas nedaužia trobosna Kzt. Šveñčia per Velykas valgį Azr. Karbijos nupintos, jas šveñtė, juostom rišo Kpč. Ir šventė, ir maldas skaitė – ir vis tas pats (vaidenasi) LTR(Slk). Tie trins vyrai, įeję į triobą, apsakinėjo evangeliją, šventė ir laimino visokius daiktus DS177(Rs). Bei aš noriu tabernakulą liudymo su altoriumi švęsti BB2Moz29,44. Kas nes yra didesnis: dovana arba altorius, kursai švenčia dovaną? BtMt23,19. 7. tr. bažn. psn. laikyti šventu, teikti didžią garbę (ppr. apie Dievo vardą): Kad švenčiamas būtų vardas tavo! J.Jabl. Tesie švenčiamas tavo vardas NTMt6,9. Tavas vardas šventas tarpu visų giminių tesi baimėj švęstas PK68. | refl. PK9, Ch1Mt6,9, NdŽ: Švęskies mūsump tavo vardas Mž50. Švęskisi vardas tavo Vln20. Idant švęstų̃s (būtų šlovinamas), idant stepinamas, pažįstamas ir garbus būtų visuosemp … šventas vardas jo DP222. | Švęskis tavo valia, o ne mano Rud. 8. L žr. šventinti 2: Vyskupas priskirtus mokslius vaikelius laikė savo buto[je] ir mokindino daiktų, kunegams priderančių, o pamokytus šventė į kunegus M.Valanč. 9. refl. NdŽ žr. šventinti 5 (refl.): Todėl švęskitės, idant šventais būtumbit BB3Moz11,44. Idant žinotumbit, jog aš ponas esmi, jus švenčiąsis BB2Moz31,13. 10. tr. aukoti: Už juos patis švenčiu save, tai est save palažu a afiera afieravoju WP2. | refl.: Ne visi drįsta geriem darbam švę̃stis Mrj. 11. LL36, NdŽ, Plt, Lkv žr. šventinti 8: Motyna vaiką šveñta Lkv. Pasiuto švę̃sti piemenį su laza! Grd. [V]antą ceberkan i pradė[jo] švę̃st [susimušusius]! Švnč. Išsilaužus beržo rykštę ėjo svirnan žento švęsti (d.) Žl. Čėsais kančiais juosius švenčia! A1885,71. ║ refl. rengtis pylai: Švę̃skias, vaikali brangus, švę̃skias! Krš. 12. intr. prk. rimti, likti vietoje: Jo duktė neištekėjo šįmet, tegu šveñčia liki kitų metų J. | refl.: Nèšventas vaikiai pas tą gaspadorių Šts. Nèšventės numie ir išbėgo į Ameriką Šts. ◊ bañdą švę̃sti ganyti: Eisu į Latviją bandõs švę̃sti Žd. baubų̃ šveñtę švę̃sti bijoti: Baubų šventę šventi, daugiaus nieko! V.Piet. kebenė̃ką švę̃sti sėdėti nieko neveikiant: Ko šventì kebenė̃ką, ar neturi darbo? Skr. kuõlinę (kuõlines Kp) švę̃sti stovėti nedirbant, nieko neveikiant: Nieko neveikia, atsistojus ir kuõlinę šveñčia Žvr. švenčiùlą švę̃sti tinginiauti: Ko tu šventì švenčiùlą, bene darbo nėra? Plv. švęstà galvà OG60 apie vedusį. tìnginį švę̃sti Smn tinginiauti: Eisiu tinginį švęsti – darbo jau negaliu pakęsti KrvP(Mtl). \ švęsti; apšvęsti; atšvęsti; įšvęsti; iššvęsti; nušvęsti; pašvęsti; peršvęsti; prašvęsti; prišvęsti; sušvęsti; užšvęsti

švęsti sinonimai

švęsti junginiai

(at)švęsti

Ką reiškia žodis švęstinis? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai