duobėtas reikšmė
Kas yra duobėtas? duobė́tas, -a adj. (1) K; SD123, SD42 su duobėmis: Dabar visas kelias duobė́tas OG184. Jei kelias duobėtas – bloga važiuot Rod. Duobė́tas arimas (nelygiai suarta) Vlkv. Jau grendymas darosi duobė́tas, reiks taisyt Gs. Labiausiai tinka dirbimui tašytų akmenų duobėtas bazaltas A1884,128. Duobė́tos (su duobutėmis) bulbės Vrn. Duobėti dantys Šts. | prk.: Gyvenimas painus ir duobėtas rš. duobė́tai adv. K.