Kas yra duobėti? duobė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. tr. daryti duobėtą: Kad plūki – lygiai plūk, neduobė́k laito Kp. 2. intr. darytis duobėtam: Šiaudų stogas pradeda duobėti – nevienodai teauga kiminai Šts. \ duobėti; įsiduobėti; išduobėti