žvarbus reikšmė
Kas yra žvarbus? žvarbùs, -ì adj. (4) Rtr, BŽ444,496, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; L, MitI392(J.Šliūp) 1. M, G123, Jn(Kv), Sr, J.Jabl, Plng, Pln, Užv, Varn, Šll, Jnš šaltas, šiurpus, atšiaurus, veriantis: Šiandien žvarbì, t. y. vėjis, oras žvarbùs J. Žvarbùs vėjas, tokis šiaurys Kpč. Vėjas žvarbùs, net kaulus persmelkia Kp. Žvarbùs rytas J. Žvarbùs rudenio rytmetys Kv. Šitoks rytys žvarbùs pučia, ka negali nė kvapo atgaut Jrb. Vieną žvarbią rudens dieną piemenys šildėsi, susikūrę ugnį iš tvoros likučių M.Katil. Žvarbūs ir šalti vėjai visados daug sniegų ing pakraušį įvarė I. Oras pamaryje yra itin atmainingas: tai drungnas, tai vėl tuojau vėsus, tai karštas, tai vėl šaltas, tai šiltas, tai vėl žvarbus A1884,261. Prasidėjo žvarbūs lytūs Žem. Kerta žvarbūs lašai vis anapus langų J.Aist. Tau sparnus ledų ledai sukaustė, žvarbios vėtros širdį surakino S.Nėr. Išvesk mane per žvarbią pūgą, nežinomos lemties brolau V.Myk-Put. žvarbù n.: Kambaryje žvarbu, rankos grumba V.Bub. Tamsu, žvarbu. Kad nebūtų taip mylėjusi savo ponų, nei už ką nebūtų Ona sutikusi purvą klampoti tokią naktį Vaižg. žvar̃biai adv. DŽ, NdŽ, žvarbiaĩ NdŽ; S.Dauk: Plikais stagarais žvarbiai barškino vėjas V.Myk-Put. Labai įdomu žiūrėti į šias snieguotas viršūnes ir įsivaizduoti, kaip ten žvarbiai šalta ir vėjuota Šlč. žvarbỹn adv.: Šaltis ėjo vis didyn, žvarbyn J.Jabl. 2. Kair šiurkštus, dygus: Tų avių vilna buvo žvarbì Kv. Pelai žvar̃būs Tr. Žvar̃būs linai DŽ2. Žvarbì adijalai (užklotai) labai Šv. Tavo plaukai žvar̃būs, stambūs, o Dalės smulkučiai kai vilna Krp. Ežys visas apaugęs žvarbiais šeriais Blv. Taukės lapai panašūs į krienus, tik krienų lapai žvarbesnì, o taukės kaip taukini, minkštesni Bt. Keliose vietose kiaulių išknista, žvarbi usnis kyšo vidury plotelio L.Dovyd. | prk.: Jo žvarbus elgesys jos neužgavo rš. Rimtoji užsidarėlė buvo žvarbaus temperamento rš. Vaikinas niekad nesišypsojo, o žiūrėjo į visus žvarbiomis rudomis akimis J.Dov. ║ kietas: Dievo karvutė prisiploja visu kūnu prie kotelio, žvarbiaisiais sparnų šarvais prisidengdama savo jautrias kojeles P.Andr. ║ suskirdęs: Vasarą kojos pasidaro žvarbios tokios Bt. Darbininko rankos žvar̃bios, juodos, įskretusios Prk. 3. BVIII60 šaižus: Sunku buvo jos žodžius suprasti, nes ji kalbėjo kažkokia žvarbia šiauriečių kalba rš. Paliulienė vis šaukė plonu, žvarbiu balsu Pč. [Kupranugarių] žvarbūs balsai rėžia ausį T.Ivan. žvar̃biai adv.: Žvar̃biai karkti, spiegti NdŽ. Ypač triukšmingi paaugę medšarkių vaikai: jie amžinai alkani, pamatę tėvus, vis žiojasi ir žvarbiai spiegia T.Ivan. 4. rupus, stambus: Pirkau žvarbiõs druskos Up. Žvar̃bios tos avižos Grdm. | prk.: Tai už skolas ar palūkanas, tai vėl už žvarbius piningus rudbarzdis Joskė ar Meiškė nusiperka vietą, o ant tos vietos paskui pasistato grintelę A1884,276. 5. žėrintis, ryškus: Tarpais tamsą suvarsto krintanti žvaigždė žvarbiomis šviesomis rš. 6. J.Jabl lingv. šnypščiamasis: Kuršių kalba nuo lietuvių labiausiai skyrėsi sargiaisiais priebalsiais s, z vietoj žvarbiųjų š, ž rš. Seniausiuose baltų skoliniuose žvarbieji priebalsiai š, ž yra virtę Pabaltijo finų h rš. Žvarbiosios žemaičių „dzūkų“ afrikatos ilgą laiką buvo visai užmirštos BXVI32.