vienišas reikšmė

Kas yra vienišas? 1 víenišas, -ė smob. (1), viẽnišas (1) BŽ343, Rtr, KŽ 1. žr. vienišius 1: Viena turtinga vienišė per 50 metų, eidama gulti, vis pasižiūrėdavusi į palovį, ar nėra ko Vaižg. 2. L atsiskyrėlis: Sako, kažin koks vienuolynas buvęs, kunigai ir vienišai atsiskyrėliai gyvenę Vaižg.
2 víenišas, -a adj. (1) Š, BŽ578, DŽ, NdŽ, Kv, -à (3a) NdŽ, DŽ, viẽnišas (1) Jn; L 1. kuris neturi artimųjų, gyvena vienas: Buvo daug vienišų senelių, invalidų ir elgetų, kurie neturėjo kur prisiglausti LKXX332. Kas gi šoks apie víenišą? (niekas nepadės) Ds. I ma[n] malonu su žmonėm pakalbėt, víenišas žmogus gyveni Sutk. Mama mirė, mergaitė mirė, nesuiro gyvenimas, o vyras mirė – vienišà pasilikau PnmŽ. Jis žmogus vienišas, neturi artimųjų K.Bink. Ji gyveno vieniša, kremtama nusiminimo ir baimės, be artimųjų, be draugų J.Dov. | Mažas vienišas paukštelis lizdo neberas jau S.Nėr. ^ Nuo tuokart palikęs vienas ąžuolo kamienas atrodo lyg vienišas senelis, kuris liūdi dingusio draugo I.Simon. ║ DŽ kuris neturi sutuoktinio: Vieniša motina rš. Víenišos blogas kelias, bloga vienai moteriai DrskŽ. Neduok tu Dieve mylimas, sunku víenišai DrskŽ. 2. be kitų esantis, būnantis, vienas: O aš vis atsiskyrusi, víeniša Krž. Aš važiavau vienišà, ažmigau, o skrynelės nepaleidžiau Trgn. Pasakyk man, mergute, kodėl vieniša esi tokia? V.Krėv. | Vieniši žingsniai kraupiai aidėdavo tarp tuščių namų griaučių rš. | kuris nemėgsta būriuotis: Pelėdos yra vieniši paukščiai – gyvena poromis ir net traukimo metu nesirenka būriais T.Ivan. Vienišasis pjūklelis audėjas (Lyda hieroglyphica) – pjūklelių audėjų šeimos vabzdys rš. | DŽ, NdŽ atokiai nuo kitų esantis, atskiras, pavienis: Kur ne kur ant kalvos riogso vienišas namukas, sudėtas iš akmens Šlč. Pavargęs, nusiplūkęs grįždavo jis vakarais į savo vienišą trobelę kaimo gale J.Balt. Tik debesų properšose kur ne kur mirkčiojo vienišos žvaigždės J.Avyž. Tamsėjo, medžiai tarsi tylesni radosi, vienišesni J.Paukš. | Mykoliuko paveikslas, beje, lietuvių literatūroje nėra visai vienišas Vaižg. vienišaĩ adv. [K]: Aukštoje įlomės pakriaušėje, kur kadaise buvo kaimas, vienišai stūksojo trys seni topoliai, mesdami pakalnėn ilgus savo šešėlius J.Balt. Kai sutemo, jie pasuko takeliu į vienišai stūksantį prie pat miško naujų rąstų namuką J.Dov. ║ neįeinantis į daugianarę sistemą, vienanaris: Vienišų žvaigždžių, panašių į mūsų Saulę, galaktikoje retai tepasitaiko rš. 3. jaučiantis, patiriantis vienatvę: Vienišas žmogus kažko vengia ir kartu ilgisi to, ko vengia V.Myk-Put. Tik vienišas žmogus yra didis, o didis žmogus visada vienišas rš. Kartais net šiurpu būdavo, pagalvojus, kad tas visų taip gerbiamas žmogus toks vienišas J.Paukš. Jeigu žmogus mato, kad jo kančia nesvetima ir kitiems – jis nesijaučia toks vienišas K.Saj. Rūpintojėli, kas tave prie kelio, skausme kas vienišą, kas užmirštą lankys? B.Braz. Jis jautėsi be galo vienišas V Aln. 4. susijęs su vienatvės jausmu, slegiantis, sunkus: Víenišas gyvenimas NdŽ, DŽ1. Juos baugino vieniša senatvė A.Vien. víeniša n. NdŽ, DŽ1: Vieniša, liūdna tuos baltuos rūmuos S.Nėr. Ir man nebūtų taip vieniša marių dugne, jei, sūnau, kasdie tave girdėčiau A.Vaičiul.

vienišas sinonimai

vienišas junginiai

  • vienišas ir atstumtas, vienišas tėvas
  • vienišas tėvas
Ką reiškia žodis vienišis? Visi terminai iš raidės V.