pavienis reikšmė
Kas yra pavienis? 1 ×pavíenis sm. (1) Grž žr. pavietis 1: Įvežk ratus į pavienį Pšl. Atnešk skiedrų iš pavíenio Pšl. Mūsų pavieny buvo sudėti žagarai Klov. Nešk žoles į pavíenį Jnšk.
2 pavienis sm. toks prastos rūšies audeklas: Marškinius vilkėdavo ilgom rankovėm, iki pusės pašukiniai, o toliau – iš pavienių išaustų: viena gija ir dvi gijos rš. Turiu vilnų, žadu čerkasą pavieniùką aust Bsg.
3 paviẽnis, -ė adj. (2), pavíenis (1) 1. atskiras, ne grupinis, vienas pats: Kryžiasnapiai visuomet laikosi pulkeliais, ir tik labai retai galima aptikti pavienius paukščius T.Ivan. Karaliams besipešant, iš pradžių pradėjo nuo jų bėgti į kalnus pavieniai ginkluoti žmonės A.Vien. Pavieniai gražūs pastatai rš. | Aš tokia pavíenė – kur atsisėdu, te pavalgau [atskirai, viena] Gs. 2. tai šen, tai ten pasitaikantis, sporadinis: Tai buvo pavieniai reiškiniai, nepadarę eilėdaros raidai didesnės įtakos rš. Pastebėti pavieniai susirgimai snukio ir nagų liga rš. 3. individualus, nekolektyvinis: Pavieniai darbo valstiečiai sp. 4. Švnč vienintelis, vienturtis: Jos buvo pavienė duktė, ir to[ji] numirė Rš. Pas močiutę augau pavienė dukrelė Dglš. Pavíeniai vaikai iškaso tėvus Dglš. Būdavo, bernai pavíenės mergos nenorėdavo imt Dglš. 5. vienkinkis: Pavienis vežimas, kad su vienu arkliu važiuo[ja] J. Išvažiavo su pavieniais ratais Žgn. Trys paviẽniai vežimai [šieno, šiaudų] beveik tiek kaip du poriniai Skr.
pavienis junginiai
- Pavienis pažaidos taškas