verpimas reikšmė

Kas yra verpimas? verpìmas sm. (2) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, PolŽ208, ŽŪŽ130, DrskŽ; SD93, R, MŽ, D.Pošk, RtŽ, Sut, I, N, M, LL185, L, ŠT239 1. → verpti 1: Verpimas – augalinio ar gyvulinio pluošto susukimas siūlu LEXXXIII440. Verpimas verpstuku buvo nenašus MLTEIII719. Vilnų … ir linų verpimo mašinos MLTEIII719. Verpìmo aruodas LTEXII177. Linų verpimas dažnai buvo įrašomas inventoriuose kaip valstiečių kiemų prievolė MLTEII437. Aš dabar dar turiu siūlų mamos verpìmo Bsg. Tos pačios vilnos, tik ne vieno verpìmo Jrb. Iš pakulėlių antro verpimo kelnias vyram siūdavo Pnd. Kap šil̃ta, tai ir vilna gerai verpt, leidžias, o kap šalta, tai kokis tę verpìmas! Pv. Koks čia verpìmas – po kuodelį ant dienos suverpiu Pc. Ateita tas ruduo, i pradedi rūpinties apei verpìmą Krtn. O tų verpìmų, audimų [kraičiams], žibės šviesiukė par naktis Škn. Jau ažmiršom verpimùs ir sukimus, visa iš krautuvės PnmR. Žiemą verpìmai, o ant pavaserį jau tada ausdavom Kp. Verpìmas būdavo tai jau žiemą, kada ore nebėr darbo Alz. Verpimù sėdi peržiem Antš. Tik pasibeigė verpìmas, prasidėj prakeikts audimas DrskD232. Eina greitai verpimas, gal ir seksis audimas LTR(Br). Šeriniu šepečiu prieš verpìmą [linus] šukuoja Dglš. Gausi už verpìmą kelias kapeikas ir gerai būs Gd. Kiek vilnos kaštuo[ja], o kur verpìmas, kur nėrimas! Krš. Jai neišsimoka siūt, verpimù daugiau uždirba Žl. Būdavai, kur iš verpìmų gyvendavai Mšk. Iš verpìmo ji maitinos Smln. Adeliutė i pirštų verpìman nekišė (visiškai neverpė) Dglš. Mano jau pirštai nedera in verpìmą Dglš. Ma[n] kojas skauda nuo verpìmo Stak. Buvo pri daktaro, iš to verpìmo susuko koją Sd. Sveika tai buvau, tik va nuog verpìmo koja skauda labai Kš. Ponuži, tai iš to didelio verpimo [nutįsusi nosis] BsPI13(Rg). Tu vis man kauliji (kalbi, prikaišioji) ažu neverpimą BsPII254. Dėl tavo verpìmo bus lineliai suverpti JV258. Ne tiek verpìmo, kiek man verkimo, ne tiek sieksnelių, kiek ašarėlių (d.) Š. Nėr verpimo, nėr audimo, nėr nei paklodėlės RD71. Atneš ratelį, pririš kuodelį, žiūrės anyta marčios verpimo (d.) Anč. ║ siūlų sukimo, darymo būdas: Moku labai verpt, kokiu tik norit verpimù Kp. 2. KŽ kas skirta verpti, verptina, pluoštas: Kiekviena atsineša savo ratelį ir verpìmą savo Kpč. Tiek mergų, o duoda kitur verpìmą Gs. Nė jie linų turi, nė verpìmo Ilg. Aš turiu daug verpimo, tai man bus gera tokia verpėja BsMt I110(Brt). Būdavo to verpìmo daugybės Nm. Tų verpìmų tai būdavo visai nemažai Slv. 3. ppr. sing. P.Skar, PnmŽ kas suverpta, verpalai, gijos: Ale kap užė[jo] karas, tai išnešė mūs ir audimą, ir verpìmą Graž. Parsinešiau iš verpėjos verpìmą Rmš. Nuvažiavo atsiimt verpìmo Ėr. Reik, ka verpìmas būt nelabai išlaidas i nelabai sukrus PnmŽ. Koks čia jos verpìmas – vieni kurkulai Rs. O verpìmas [bobutės] jau, kai esti bent aštuonių dešimtų [metų], tai vietom drūta, vietom laiba Kp. Mano verpìmas kap striūna (d.) Kt. Gaspadinė keiktie ima už labai storą verpìmą DrskD245. Susiverpkie verpimėlį, išsiauskie audimėlį VoK132(Mrj). ^ Koks čia tavo verpìmas – vienur kai žvirblio galva, kitur kai musės žarna! Ig. Jos verpimė̃lis kai virvelė (d.) Vrn. Jos verpimėlis kap rykštelė J.Jabl(dz.). 4. verpiamasis prietaisas, įrankis: Anas da šaukštus dirbdavo, ratelius taisė, te visokius verpimùs Rk. 5. → verpti 3: V[orų] pilvely yra didelis kiekis voratinklinių liaukučių (apie 1000), atsiveriančių verpimo kauburėlyje LEXXXIV527. 6. NdŽ → verpti 4: Gręžimas, verpimas, drožimas I. \ verpimas; apverpimas; atverpimas; įverpimas; nuverpimas; paverpimas; suverpimas

Ką reiškia žodis verpininkas? Visi terminai iš raidės V.