striūna reikšmė

Kas yra striūna? 1 striūnà sf. (4) NdŽ, Vkš, (2) J, Akm, Pln, Skd 1. J, Pln žr. 1 strūna 1: Klumpių išorinė forma nutašius buvo nudailinama pailgu peiliu – striūna rš. Su peiliu nenudroši, paimk striū̃ną Skd. Paimk striū̃ną i nuskusk šitą eglę Ms. 2. Dglš Audimui, mezgimui vilnos karšiamos; veltiniams, balneliams vilnos dažniau plakamos tam tikru įrankiu, vadinamu striūna rš.
2 ×striūnà (sl.) sf. (2) K, OZ52, NdŽ, (4) K.Būg (Ds), NdŽ, striunà Rtr 1. SD1176, SD3425, K, M, JI170, L, KŽ, Vkš, Rk styga: Atleista striūnà KI29. Sutraukė striūnàs OZ52. In vienos striūnõs ir aš muzikontas Krd. Jau čia striū̃nos kaip virvės Gl. Grobus pardavė muzikų striū̃nų meistrui striūnàs dirbti PP15. Žalio vario lopšelėlis, striūnų vytos auklytėlės LLDI58(Ppl). Už žėdną tancių po auksinėlį, už šilkų striūnas po dorelėlį JV122. Striūnų kojelės, ylų rageliai, kanapinė uodegytė NS258. ^ Kai varydavo pirmą vagą par vidurį šmoto, tai ji būdavo tiesi kaip striūnà Skrb. Ištempė virvę kap striū̃ną Vlkv. Kap striūnà siūlai (gerai, sukriai suverpti) Gs. ║ prk. gaida: Vienas [muzikantasĮ rėžia labai – antras da labiau, vienas kelia savo striūnas aukštyn – antras da aukščiau Sln. Striū̃ną mudu nenuriktuosiva (nepataikysime) Šk. 2. KŽ šaunamojo lanko virvelė, styga, templė. 3. virvė, jungianti karukus su rogėmis: Bevežant rąstus, nutrūko striūna Grk. Gal katroj striūnà atsleidė, kad karukai šonan eina Dl. ◊ striūnàs paléisti pradėti verkti, pravirkti: Aš tik kepštelėjau juosta, o tu jau ir paléidei striūnàs kaip pjaunamas Ob. striūnàs taisýti Erž, Jrb rengtis pravirkti, graudintis: Rėksnys taĩso striūnàs – jau vėl ims verkti Pžrl.