strūna reikšmė

Kas yra strūna? 1 strūnà sf. (4,2) NdŽ, FrnW 1. KŽ, Žr drožtuvas, kaišena: Ir taip jų grąžtai, kaltai, strūnos, skaptai, skrytulės, kirviai, skliutai yra pačių dirbti S.Dauk. 2. NdŽ karstas: Tam žmogeliu ir strūną negražią nupirko Ūd. Oi aš pirksiu savo mergužėlei baltos liepos strūneles TD4.
2 ×strūnà sf. (2) NdŽ, Prn, Krš, (4) NdŽ, Lš, Drsk; KBII81, KŽ, strunà Rtr žr. 2 striūna: 1. R, R325, MŽ435, Sut, I, N, M Strūna atšoko MŽ. O Jokūbs, strūnàs įtempdams, čirškino smuiką K.Donel. Ėmė ir nutrūko nuo mano skripkos strūnà Smn. Strūnų vadelėm, šilkų botagu VoL230. Iš kaselių strūneles, iš pirštelių vagelius (ps.) Eiš. O jis parpirko piningužėlius į geltonąjį smuikelį, į raudoną strūnelę KlvD163. Psalmas Dovydo, pragiedamas ant aštuonių strūnų BBPs6,1. ^ Ištempė it strūną M.Valanč. Įtemptas kaip strūna Krkl. 2. N. ◊ strūnàs suléisti sutarti, gyventi santaikoje: Per čėsus jiej nesuleidžia savo strūnų – baras ir baras Kpč.