naravas reikšmė

Kas yra naravas? 1 ×nãravas sm. (1) OZ35; RtŽ žr. narava: 1. Šitas arklys turi bjaurų naravą: kad užsinaravija, gali tu jį užmušti – neis nė iš vietos Lkš. Nekraukit didelio vežimo – arkliui nãravą įvarysit Slč. Jų arklys su nãravu Kt. 2. Jurgis iš mažens gavo nãravą Brt. Aš tau visus nãravus išvarysiu! Rs. 3. Gražumo graži [mergelė], meilumo meili, tik nežinau naravėlio LTR(Ppr). Kiba paimsiu gegutės naravėlį, kiba paimsiu žuvelės kytrumėlį LTR(Drsk). Ar tu než'nojai naravėlio mano? TD95. ^ Kas galva – tai razumas, kas šalis – tai nãravas (paprotys) Drsk.
2 ×nãravas sm. (1) mokėjimas patogiai prisitaikyti (dirbant), kad būtų spartu, lengva: Visur, matai, reikia nãravo Ds. Tas žmogus ką daro, tai vis su naravu Slk. Sunku dirbt, kai be nãravo dirbi Ds. Dirbk iš nãravo (pamažu, nesikarščiuodamas) Ds. Visur reikia iš naravė̃lio, iš naravė̃lio Km.
3 ×nãravas, -à adj. (3b) žr. naravus 1: Labai nãravas puodas pienui nešt Aln.