pakeliui reikšmė
Kas yra pakeliui? pakeliuĩ adv. K; Q14 1. keliu einant, keliaujant, kelionėje esant: Pakeliui užeisi pas senelį ir paimsi duoną Rd. Pakeliuĩ mudviem bus labai gerai Sch216. Pakeliuĩ ištrūkt norėdamas pradėjo prašytis Jrk25. Pakeliuĩ apvirto vežimų vienas Jrk123. Kitą dieną pakeliui į gimnaziją nusipirko naują plunksnakotį Mš. 2. einamame kelyje: Gaisro ugnis naikina visa, kas pakeliuĩ NdŽ. Kulka kerta visus, kas jai pasitaiko pakeliui rš. 3. netoli iš einamo kelio: Jeigu tau bus pakeliuĩ, užvažiuok pas gimines Trgn. Jei bus pakeliuĩ, tai užeisiu Dkš. Važiuodamas iš Zarasų Kaunan, norėjau ažvažiuot Rokiškin, ale nepakeliuĩ Dglš. 4. ta pačia kryptimi: Eisim kartu – juk mums pakeliui rš. Man su jumis nepakeliui – galim atsisveikinti rš. ║ prk. su neiginiu ne-, pažymint kieno skirtingus siekimus, tikslus, pažiūras: Mums su tokiais ponais nepakeliui! A.Vien. Ne, man nepakeliui su tėvu, kuris elgiasi kaip eretikas V.Krėv. Viena dabar galima pasakyti, kad naujajai poezijai su senesnės formacijos skaitytojais vis tiek jau buvo nepakeliui rš. 5. palei kelią, pakelėje: Pakeliui pakeliui linužius roviau, atjojo bernytis ant bėro žirgo RD151.