išpustyti reikšmė
Kas yra išpustyti? išpustýti tr. 1. N išaštrinti, išgaląsti: Jis man puikiai skustuvą išpùstė Plk. Britvą išpùstė, kad net plauką ima, pjauna Plv. Gerai išpustýk dalgį Vvr. Peilį taip išpusčiáu, ka plauką ema Ll. Jau žirgeliai pabalnoti vis dėl mūs brolelių ir kardeliai išpustyti kirst priešams galvelę (d.) Knv. Da neišpusčiau plieno dalgelio ir pamačiau mergelę keleliu ateinant LTR(Mrj). ^ Dalgio neišpustęs, pievos nešienausi PPr30. Ką neišpustỹs budė, tą išpustỹs šonai (sunku bus pjauti) Alvt. | refl. tr.: Britvą išsipusčiaũ: dabar ema kaip sviestą Ps. Išsipustęs gerai dalgę, smagiai pjausi Užg. 2. Sut išnešioti, pašalinti pustant, pučiant (sniegą, smėlį, dūmus ir kt.): Visą sniegą išpustė, laukai pliki, o daubos pilnos Brs. Išpustė vėjas smiltis į visas šalis rš. Vežė mane Vilnių miestan, Vilnių miestas brukavotas, mūsų, brolių išvaikščiotas, atodūsiais išpustytas, ašarėlėm išlaistytas (d.) Vlk. Atidaryk langą, tai dūmus išpustỹs Skr. Atidarei duris, ir vėjas šilumą išpùstė Prn. Sausą siečką išpùsto iš lovio [arkliai] Lp. Kaip užejo vėjas, tai visas rugių gubas išpùstė po laukus Ds. Kapinynas ilgainiui buvo išpustytas, ir jo tyrinėjimai žymesnių rezultatų nedavė rš. ^ Nutilkite rėkusios, kad jus kur vėjai išpustytų! V.Krėv. 3. išvalyti, išvėtyti, išpūsti (atskiriant pelus nuo grūdų): Sutrink varpą, išpustýk akuotus ir paragauk grūdų Al. Išpustýk man saują kviečių, pažiūrėsiu, ar gražūs šiemet grūdai Brt. Pelų prieš vėją su zūbais neišpustysi Vdk. Buvę pusčiai, ką išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus BsMtII135. Išvėtė rugius – tai kap badai (lyg) išpustýti Lp. | prk.: Išpùstė (ištuštino) mane badelis kap dulkes prieš šventę Prng. | refl. tr.: Saują pasisemia, išsipùsto pelus ir valgo Dkš. Tada baudžiauninkai, negalėdami duonos valgyt, išsipustydavo rugių saujas ir su vandeniu nugerdavo BsPIII8. 4. KI163 atšaldyti, išgairinti: Vėjis išpùstė žigždrus, sniegus, karštą strovą J. Kokiu vėju labai išpùsto trobą Krš. Kambary šalta, vėjo išpustýta Šn. Išpustýti visi pašaliai, šalta, negal tvertis Plng. Kai didelis vėjas, tai tuoj išpùsto stubą, negali spėt nė prišildyt Gs. 5. nugairinti, įskaudinti: Akys kaip vėjo išpustytos, smakras dreba J.Avyž. Lietučio išlyta, vėjo išpustyta, dėl to balta, raudona JV373. 6. išmėtyti, išblaškyti: Kasamoji mašina bulves išpùsto į šalis Šts. Mašina palaikė buvo ir išpùstė vilnas į viršų, dorai nesušukavo Ggr. Kai priėjo, tik išpùstė akmenis iš vežimo, ot syla! Dgl. 7. prk. išgainioti, išvaikyti: Įsisuko į vaikių būrį ir visus beregint išpùstė Brs. Sustoję norėjo primušti, bet, tvėręs pagalį, visus išpusčiaũ On. 8. niekais išleisti, iššvaistyti: Ką tėvas per visą savo gyvenimą surinko, tai sūnus laidokas per vienus metus išpùstė Vrn. Pranys visus pinigus išpùstė Dl. Išpùstė kai vėjas tėvo palikimą par kelius metus Jnš. | prk.: Juk išpustėm mudu savo jaunystę kaip pelus J.Marc. 9. išpuošti, išdabinti: Išlepinta, išpustyta, išsitaisiusi, tratanti, muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem. Ištaisė tėvas dukterį, išpùstė Š. Savo dukteris išpusčiáu kaip lėles Šll. To torto nė neparagausi: tei išpustýta, ką tu tę nagus kìši [p]Šmk.