džiūvimas reikšmė

Kas yra džiūvimas? džiūvìmas sm. (2) Trgn, Š, džiū́vimas (1), džiuvìmas (2) Š; SD1176 1. → džiūti 1: Baisus džiū́vimas [vėjuotą dieną] Žr. Turėjo krūtinę silpną ir jautė gerklės džiuvimą rš. ║ Tokią dieną prastas džiūvìmas Gs. Šaltą dieną nėr džiuvìmo Rm. Ir to džiū́vimo nedaug tereiktų – šienas senas Slnt. Antrą nedėlę turiu pasipjovęs – nėr džiū́vimo! Grg. 2. → džiūti 3: Kaulų neskauda, tik toks buvo džiū́vimas Jdr. Iš ąžuolo žievės daroma tvirtinančios maudyklės nuo vaikų džiūvimo ir angliškos ligos rš. \ džiūvimas; įdžiūvimas; išdžiūvimas; nudžiūvimas; padžiūvimas; perdžiūvimas; pradžiūvimas; pridžiūvimas; sudžiūvimas; uždžiūvimas