Kas yra džiūvė? džiūvė̃ sf. sing. (4) žr. džiūva 2: Jam jau kokia džiūvė̃ pristojo, kad nė iš gryčios nebeišeina kelinti metai Ds. Aš jau nuo džiūvė̃s ne doktorius Rš. Peršalo ir gavo džiū̃vę Ds. Džiūvè mirė Ds.