džiūvėsis reikšmė
Kas yra džiūvėsis? 1 džiūvė̃sis sm. (2) Š, DŽ1, džiuvė̃sis (2) Š, DŽ sudžiūvusi duonos ar pyrago riekė: Abudu gardžiai valgė konservus su džiuvėsiais J.Balč. Į kišenę įsidėjau džiūvėsių rš. Sriuba paduodama su džiuvėsėliais rš. Džiūvėsėliai paduodami atskirai lėkštėje rš. Valgaite džiuvėselius, kad arbatos negeriat Ml.