keblus reikšmė

Kas yra keblus? keblùs, -ì adj. (4) 1. N, [K], Š, A1885,315, LB468, Up painus, sunkus; nepatogus: Vežimas, staklės keblùs daiktas, t. y. žalgus J. Vežimas nebūtų taip sunkus, kaip keblus: tai į vieną pusę, tai į kitą, kaip virsta, taip virsta Žem. Keblì, ar žinai, buvo padėtis Sr. Kebliam darbui reikia daug kantrybės Prn. Keblus darbas – kur menkas, sučiupinėt negal Škn. Ir audimas keblùs darbas, kai gijos trūksta Kp. Keblus raštženklių būrys Jn. Per mišką buvo kelias, bet keblus Lzd. Siuvinėjimas – keblus amatas Kair. Gali ir nerast: an juos toks keblùs kelias Sdk. Vikriai atsako į keblius klausimus Blv. Jeigu žodžiai kẽblūs (sunkiai įskaitomi), tai daug jų nenurašysi Rm. keblù n.: Keblù ratais [važiuoti] J. Tokios didelės klumpės – keblù eit sniegu Rdm. Su vežimu važiuot par kelmyną keblù Skr. Bajoriūnui vis darėsi kebliau rš. Kur ji gyvenarasti labai keblu Rm. kebliaĩ adv.: Kebliaĩ jaustis DŽ. Dalginiai [rugiai] gul kebliai (padrikę) MŽ327. 2. J nevikrus, nerangus: Juzukas labai keblùs – ne jam muštis Mlt. 3. bjaurus (piktas); negražus, šlykštus: Juozas keblùs – geriau jo neliesk, da gausi Č. kebliaĩ adv.: Kaip susirinko pienberniai, tai kad ėmė kebliaĩ kalbėt – nors iš pirkios bėk Prn.

keblus sinonimai

Ką reiškia žodis keblybė? Visi terminai iš raidės K.