aptukti reikšmė

Kas yra aptukti? 1 aptùkti intr. 1. R138, MŽ182, N, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 kiek nutukti: Šmotą jau aptùkęs penimas jautis, paršas J. Jis ne aptùkęs, ale išpūstas Skr. Paršelis jau biškį aptuko, greitai galės pjauti Pln. Jis aptukèsnis, kai buvo – visai kitas vyras Jnk. Jos širdis aptùkus – gali da staiga mirt Plv. Žvilgčiojo mažiukės ir kaip kiaulės aptukusios akutės K.Bor. 2. K, KŽ, Prk, End, Vkš, Rs apskresti, nešvariam pasidaryti: Tukte aptuko tavo sūdai, indai J. Beverdant katilai greitai aptuñka Pln. Apibėgina viryklą, aptùkusi visur Krš. Aptùkę šaukštai, reik su smelte šveisti Krš. By tai suieškojo batus, ale tie dulkiums aptukę, bjaurūs Vdk. Langai aptùkę, musų̃ nušikti Kl. Aptùkusios, molinos bulvės Šts. Stalelis bulbių lubenomis aptukęs Žem. [Skenduonio] dantys ir liežuvis žemėmis aptukę Žem. Pri tavęs nerasi aptukusio daikto: viskas nušveista, nušiūruota Trg. Kojos su moliu aptukti pradėjo TP1881,48. Nemozok jos pirštais nečystais, taukinais arba prakaitingais, nes popierius veikiai aptunka P. | Aprūkę, aptùkę tenai žmonys Krš. | prk.: Lietuviai veža [prekes iš Lenkijos] nat aptùkę Sn. | refl.: Peilio ašmenys apsituñka duoną su sėlenoms pjaustant Šts. \ tukti; aptukti; įtukti; ištukti; nutukti; patukti; pertukti; pratukti; pritukti; sutukti; užtukti
2 ×aptùkti intr. apgesti, apiplėkti, apšusti: Mėsa aptùko Ut. | refl.: Ūkinykai per žiemą linus (sėmenis) laiko maiše pakorę ant balkos arba aruode tokioj vietoj, kad sėmenys neapsituktų LTR(Dglš). \ tukti; aptukti; patukti; pratukti; pritukti; sutukti