numirėlis reikšmė
Kas yra numirėlis? numìrėlis, -ė smob. (1) [K], J, Gs; SD373,380, R372 numiręs, negyvas žmogus; lavonas: Numìrėlis gulėjo, o žvakės stovėjo ir žibėjo Grž. Žvakę deginat, ė kurgi numìrėlis? Sdk. Jis darės numirėliu J.Jabl. Prasilošęs, prasigėręs krinta į lovą kaip numirėlis B.Sruog. Tu ir išbalai – kaip numìrėlis Sdk. Kojos buvo kaip numìrėlės, šaltos Lz. Lygiai kai numirėlis vaikščioji (kaip be kojų) B. Tas, katras gulėjo numirėliu, ... pasižiūrėjo iš po marškos BsPII251. Numiręjie savuosius numirėlius pakas DP512. Pakask numirėlį tavo Ch1Moz23,6. Nesa nebuvo nė vienų namų, kuriuosa nebūtų buvęs numirėlis BB2Moz12,30. Metinius numirėlių minėjimus saugot įsakė DP545. ║ apie negyvas bites: Pagedusius perus ir numirėlius [bitės] tujau išvelk laukan S.Dauk. ◊ iš numìrėlių kéltis atgyti iš mirties būsenos: Kai akis užveria, sakytum – miršta, o atidaro – iš numirėlių keliasi Ašb. Tu iš numirėlių atsikėlei Tvr.