kriautis reikšmė

Kas yra kriautis? 1 kriáutis sf. (1) žr. 1 kriautė: 1. NdŽ, DŽ, Ms Kriáutis – kame mėsą džiovina J. 2. Aukštą žmonės tur kiti, šišion „kriautį“ tikt randi prš.
2 kriáutis scom. (1) NdŽ, DŽ kas liesas, išsekęs, sudžiūvęs: Kriáutis yra kūdas didelis gyvolis J. Didelė, bet sudžiūvusi karvė vadinas kriáutis Ms. Ta merga tai tikra kriáutis Ms. Pasibaigęs kai kriáutis Vel. Sudžiūvęs kaip kriáutis Erž, Als. Medis pasenęs kaip kriáutis susmuko J. Senis siūbavo kaip kriáutis sukvaršęs J. Išsenka žmogaus kūnas ir tampa kaip kriáutis J.
3 kriáutis sf. (1) J žr. 1 kriaušis 1.
4 ×kriaũtis sm. (2) J, O žr. kriaučius.