kuinas reikšmė
Kas yra kuinas? 1 kuĩnas sm. (2, 4) K; SD363, R276, Lex39 menkas, liesas, silpnas arklys, kėvė: Vos kuinas bevelka dykus ratus, o da ir žmogus sėdžia Č. Kuinas truktelėjo, vinkštelėjo paskuigaliu A.Vien. Kai arklys vos paeina, tai jau kuĩnas Lkč. Da kuĩnas bistras – možna art Ob. Senas kuĩnas buvo ir padvėsė Šlu. Veliju pėsčias eiti, nekaip su tokiais kuinais važiavęs MŽ. Kol šituo kuinù nusistumsiu, tai daug laiko išeis Ut. Bet tamsta duok man savo žirgą, nes su tuo kuinu nepavysiu BsPII132. Našlelio kuinelis tai klupinėjo JV319. Matyt, ne iš turtingųjų – tokiais kuĩnais pasikinkęs atvažiavo Kl. Kuĩnu[i] uodega nenutruks, kad žmogų paveši Pnd. Aš ne iš tų kuinų, kur nepririšti stovi A.Gric. A tu su eržilu joji, a su kuineliukù kokiu? Šd. Jie … bevelijos tukint geriaus savo šunis ir kuinùs ir apvilkt sienas šilkais ir auksu, o neg tave DP16. Ne teip padaryti esme, kaip nežadžios gyvieji, ne kaip kuinai DP584.
2 kuĩnas sm. (4) 1. Dt geinys, ritmuša. 2. dviejų akių korta: Jis turi pikių kuiną; gali drąsiai varyti jį namo ir vežimą išloši Šlv.
3 kuĩnas, -à adj. (4) 1. be ragų, baužas, luinas, buolas, šmulas: Kuinà karvė Ad, Dglš. Kuĩną veršį mačiau Švnč. Nėr ko bijo kuĩno jaučio Lkm. Kuinà kad ir bados, tai nieko Rš. 2. be šakų, nudžiūvęs (apie medį): Nusikirtau kuĩną medį, o reik apmokėt kap už gerą Dkšt. Šita liepa kuinà (apgenėta) Dkšt. 3. Gmž trumpai nukirptais plaukais (apie žmogų): Iš ligoninės atejo kuĩnas Švnč. Vaiko galva kuinà Švnč. kuinaĩ adv.: Kuinaĩ nuskirpau Švnč. 4. prk. neturtingas, plikas: Kuinà merga, ir ištekėjo už tokio gaspadoriaus Dkšt. Ką ji darys, ištekėjusi už kuĩno? Dkšt. 5. prastas, liesas; nerangus, rambus: Kuino arklio stora skūra Skr. Kuinam arkliui reikia botago Pun.