bjaurumas reikšmė
Kas yra bjaurumas? bjaurùmas sm. (2) K, bjaũrumas (1) DP183, bjáurumas (1) → bjaurus: 1. Padarysit po langu tokį bjaurùmą (pripilsite šiukšlių), negalėsit nė lango atidaryt Skr. 2. Prie ruošos ilgom rankovėm baisus bjaurùmas Mžš. O bjaurùmas kelio, apsaugok pone Dieve! Rm. Sunkumas, bjaurumas gobtūrėlio JV688. ║ Bjaurùmas oro – nė kojos iškelti pro duris negali! Rm. ║ Geria visokius bjaurumėliùs, kad tik greičiau pagytų Ds. 3. Tų musių bjaurùmas – negali nė atsiginti Lnkv. Bjaurùmas to šunies – nė į kiemą neįsileidžia Rm. 4. R379 Koks bjaurùmas ant tikro brolio teip šnekėti! Skr. Jų berno bjaurùmas – žodžiui vietos neduoda! Ds. Jis per savo bjaurùmą (piktumą) tą ligą įsivarė Vrb. Bjáurumu į save kito nepalenksi Grž. Bjaurùmą arba svetimoteravimą darei DP10. 5. To vėjo bjaurùmas – nuvers ir stogus! Grg.