palūkėti reikšmė
Kas yra palūkėti? palūkė́ti intr. truputį palaukti: Palūkė́k, tuojau visi eisim Erž. Gausi palūkė́ti vežti dobilams, kol aš šieną susivešiu Šts. Gyvenimas nepalūkės – atsiliksi, nepavysi KrvP(Vlk). Darbas tavęs nelaukia, vaikai namo nešaukia, gali palūkėti KrvP(Zp, Nmn). Reik ma[n] pastovėti, o ir palūkėti nulekiant narūnužėlio, nustojant vandenėlio JD721. Voveraite, netekėk, gerų metų palūkėk LTR(Aln). Palūkỹ, mergele, palūkỹ dienelę, pagirdysi man, mergele, ristąjį žirgelį Ad. Palū́k tu, neskubink tep Str. Palūktè, atnešiu tuoj Švnč. Ir priesakė jiems … žadėtų dovanų palūkėti Mž302. Tą dešimtį metų palūkėtų DP500. | refl. J, N: Įvairi kiti vyskupystės reikalai privertė jį biškį dar palūkėties M.Valanč. Šis paprašė, kad biškį pasilūkėtų BM388. Pasilūkėk vakaro (sako šuo vilkui) S.Dauk. \ lūkėti; išlūkėti; palūkėti