drąsa reikšmė
Kas yra drąsa? 1 drąsà sf. (4) K; MŽ neturėjimas baimės, drąsumas, drąsybė: Kokia sesės drąsà J. Neturiu drąsõs pasakyti BŽ131. Dėl drąsõs išgerk stikliuką ir eik Rm. Išmauk burną ant drąsõs Užv. ^ Drąsos reik su ubagais muštis (drąsus dažnai rizikuoja) B. Reik drąsos prie mėsos (prie stalo nereikia drovėtis) B. Be drąsos liksi ir be duonos KrvP(Jnš). Gal manai, kad pelė katę pagaut galėtų, jei tik drąsos turėtų KrvP(Sld). ◊ drą̃są paim̃ti; drąsõs užim̃ti įsidrąsinti: Niekas negalėtų tą drąsą paimti VšR. Jeigu koks, drąsą paėmęs, ten pasilieka ant nakties, tai ... užsmaugia BsV254. Balsas savaime darėsi jau kažkaip skardesnis, užėmus drąsos I.Simon.
2 drąsà adv. drąsiai: Imk drąsà, nečėdyk, kas mums birbina galvas K.Donel. Todėl tuo drąsà lindau į atvirą kuknę K.Donel. Ale tas kaip tik ėjo drąsa, ta šernė tuojaus nuo paršų metėsi prie jo BsPIII181.
drąsa junginiai
- atimti drąsą, atimti drąsą ką nors daryti, sukaupti drąsą, sukaupti visą drąsą, sukaupti visą drąsą/visas jėgas