drąsumas reikšmė
Kas yra drąsumas? drąsùmas sm. (2) K, drą̃sumas (1); R → drąsus 1: Ir drąsumas tų driskių taip stačiai kalbėti! J.Jabl. Drąsùmas neišpasakytas! Srv. Tai būta drąsùmo – pamatė svetimą žmogų ir lenda užpečkin (iron.) Rdm. Tas kvailys nieko savo neturi, tik vieną drąsumą rš. Kur nors tu rasi galą per tokį savo drąsumą SI137. Pražūsi su visu drąsumù Pšl. Galėjo ... priduot jam drąsumo didžiump daiktump DP147. Nu, nu ir drąsumė̃lis gi žmogaus! Srv.