drąsybė reikšmė
Kas yra drąsybė? drąsýbė sf. (1), drąsỹbė (2) Grl, drą̃sybė (1) Dk; SD344 drąsumas, drąsa: Mat ką padaro, vaike, drąsýbė – arklys ir išmušė dantis Pc. Ir drąsýbė to vaiko – įsisukęs pačion vyšnios viršūnėn Slm. Begalinė to senio drąsýbė Rdn. Iš tikro drąsybė žmogaus, galinčio garsiais žodžiais pridengti savo ignoranciją V.Kudir. Grumiasi su drąsýbe erelio arba liūto BM104. Kokia tu drąsybe artimą savo dręsi apkalbėti MP252. Nors jau buvo nebjaunas, tečiaus rodė didę drąsybę M.Valanč. Man duost drą̃sybę DK149.