krimsti reikšmė

Kas yra krimsti? krim̃sti, krem̃ta, krim̃to 1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti A.Strazd. Karvė atrają kremta Trak. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės J.Jabl. Tasai viedmorius (raganius) krim̃to krim̃to tą medžią (mišką), paka neperkrimto sau kelio (ps.) Lz. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą Lz. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį Up. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Grž. Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga Užp. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta Vnž. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu J. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti M.Valanč. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami DvD369. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk Trgn. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu (lengvai graužiu) Žvr. Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ Rk. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! (d.) Ml. Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta BsPIV49. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? NS223. Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės P. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų LTR(Kltn). | Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst (kasyti), kai niežti? Ds. | Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta (kerta, muša) Smn. | Rūdis … krims kūnus jūsų BtJokL5,3. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną A1884,351. ^ Sudžiūtsubinė kaulus kremta (mintuvai ir linai arba kanapės) ST455. Kremta kaip šuo blusas PPr376. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų P.Cvir. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa B, Erž. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) Gs. Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam KrvP(Sk). Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti TŽIII378. | refl. tr.: Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri! I.Simon. 2. tr. Srv, Pš, Vlk prk. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė NdŽ. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką Vkš. | Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi B.Sruog. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto Tat. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti P. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną Ašb. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta Trgn. Krem̃ta močia marčią kaip ragana Ktk. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų Slnt. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Užv. Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta M.Valanč. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo BsMtII21. Kremta kitus apkalbomis brš. | Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti (erzinti) Vaižg. | refl.: Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas Vrb. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis Dkk. 3. tr. R147 prk. jaudinti, kankinti, graužti (apie mintis, jausmus ir pan.): Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos A.Vencl. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo J.Paukš. Abejonės jį ėmė krimsti J.Bil. Tai širdį kremta N. Mano sąžinė mane nekremta B. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? I.Simon. Sąžinė jį krem̃ta KI543. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio Ašb. Kremtą žodžiai N. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename rš. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? Vnž. To ak gailiuos, tai kremt mane PG23. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią Ns1832,5. Juos … kremta jų pikta siela DP244. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą BPII304. Nuo kremtančios skolos atvalnytas MšK. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių MšK. 4. refl. K, BŽ32, Vv, Bsg prk. rūpintis, sielotis: Tu krimsies, kam tuomet bareisi S.Nėr. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami A.Vien. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis V.Myk-Put. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs Dkk. Kogi taip be priežasties kremties? V.Kudir. Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis Mair. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs J. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis Ut. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus Mtl. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų Vvr. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis Up. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi Trs. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi MPas. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės LC1883,31. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68. 5. prk. žįsti: Moteriškę vaikas kremta Mrc. Jau dideli [paršai], o da kiaulę krem̃ta Gs. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt Mrs. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert Lš. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama Stl. Veršis karvę krem̃ta (žinda be reikalo) Rs. ◊ gálvą krim̃sti neduoti ramybės ko reikalaujant: Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Žem. Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo Rp. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu! Jnšk. kaĩp lẽdą (ríešutą, rópę, rópes) krim̃sti lengvai (ką daryti): Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam (labai gerai kalbame) Dv. Ruskai – kàp lẽdą kremtù Azr. Drožia iš knygos, kaĩp rópes krem̃ta (labai gerai skaito) Rz. Jis skaito, kaĩp rópę krem̃ta Km. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto V.Kudir. Skaityk – kaip ledą krimsk (aiškiai skaityk), tai gražu! Vl. keĩmerį krim̃sti toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių LTR(Kltn). Kas su manim krims keimerį? Prk. krỹžiaus gãlą krim̃sti beviltiškai stengtis: Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi LMD(Rs). nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti(s) graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės Vvr. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi Slnt. Ė dabar nagàs krem̃ta OG283. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs Pg. pelès krim̃sti žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta Vlk. ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto V.Krėv. Ponas barzdą krim̃sdamas sako Dglš. Nuvažiav[o] anas bar̃zdą krim̃sdamas (raukydamasis) Dglš. \ krimsti; apkrimsti; atkrimsti; įkrimsti; iškrimsti; nukrimsti; pakrimsti; perkrimsti; prakrimsti; prikrimsti; sukrimsti; užkrimsti

krimsti sinonimai

Ką reiškia žodis krimstojas? Visi terminai iš raidės K.