lojoti reikšmė

Kas yra lojoti? 1 ×lõjoti, -oja, -ojo (l. łajać, brus. лaяць) tr., intr. Slk, Šts, lojóti, -ója, ­ójo K; SD139, BPI301 plūsti, koneveikti: Ir pradėjo senį lojoti: – Tu šioks, tu toks, tu pusgalvi! LTR(Rm). Visaip lojoja, išdirba, kad jai ir liežuvis nenutrūksta Kp. Ka pasiuto mane lõjot, ka visi langai drebėjo Jnš. [Bardamasis] bene lojojai, bene keikei? P. Bjauriais žodžiais mane lõjodamas bliovė A.Baran. Kur užpuldama kiekvieną lojojo Žem. Pyksta, pradeda durnuoti ir lojoti, nežinodami nei patys, už ką A1885,13. Tas, kuris lojoja brolį savą, kaltas bus peklos DP295. | refl.: Jie dar man čia lojosis, buožgalviukai! – artėdamas plūdosi senis rš. Lojotis tai lojokis, bet muštis, bra, nepradėk! Dkk. Dėlto anas labai grubijonas – lõjojas su žmonėm Vžns. ║ išjuokti, pašiepti: Kap svotas lojodavot, pagiedok Švnč. Giesmės svotam lõjotie Ds. | prk.: Užeik per tą pievą – pempės pradeda lojoti Kp.
2 lójoti, -oja, -ojo 1. žr. loti 2: Vilkai aplinkui lakioja, mus per naktis lojoja LTR(Žl). 2. žr. loti 3: Mes lójojam ką, jis ir rašo Žal.