sukrimsti reikšmė
Kas yra sukrimsti? sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to tr. 1. R, K, Rz sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus Ėr. Negaliu sukrim̃st dantim Ck. Te ir tu saują riešutų sukrimsk J. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto Tat. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos] Bsg. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu Trgn. Nė kaulelio negavau sukrimsti J.Jabl. Šunys ir kaulus sukrim̃to Krkl. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego Lz. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius Btg. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto Brt. | prk.: Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) Ds. ^ Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi S.Dauk. | refl. tr.: Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs Ds. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis Lp. 2. prk. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto Alv. Svetimos bėdos sukrim̃to Ktk. | Mirė vėžio sukrimstas rš. 3. prk. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši Pbs. Mūsų vìsa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) Ds. Jau, padla, sukrimtaĩ tokią gražią torielką Vrn. 4. prk. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr Žem. 5. refl. prk. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto EncVII892. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt Rk. 6. refl. BM19, Up, An, Vv prk. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių J.Dov. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto rš. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs Žg. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės A.Baran. Močia susikrim̃to dėl vagystės Ds. Ir aš buvau labai susikrim̃tus Užp. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Gž. Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Šl. Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali Bsg. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs LTR(Rs). | Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) Ldk. 7. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to Ėr. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta Ėr. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina Sml. \ krimsti; apkrimsti; atkrimsti; įkrimsti; iškrimsti; nukrimsti; pakrimsti; perkrimsti; prakrimsti; prikrimsti; sukrimsti; užkrimsti