palaidūnas reikšmė
Kas yra palaidūnas? palaidū̃nas, -ė smob. (2) K; ŽCh69, S.Dauk 1. nedorėlis, vėjavaikis: Niekas palaidū̃no sūnaus negirs Grž. Ji buvo darbšti, ne kokia palaidū̃nė Prk. Ir šuntakiais, liūnais, tamsiais pagiriais sūnus palaidūnas į sodžių pareis S.Nėr. Eik jau namo, palaidūnai, kad tu sugurėtai! Svieto laukai jau išarti, tavo dar nearti LMD(Kb). O jūs berniukai, jūs palaidūnai, kam jūs viliojat jaunosios žiedelį?! LTR(Šl). Atjo[jo] į dvarą trys palaidūnai, trys šelmiai laidokai JD871. Aš nežadėsiu savo dukružės palaidūnui bernužėliui JV84. Ai, koks tavo brolis palaidūnas! Aždarė mane ragan ir norėjo aždusint! BsPII264. Auga bernelis palaidūnėlis, nė jokio darbelio, nė jokio darbelio nemoka dirbti LTR(Lnkv). Ženteli mano, tu palaidūnė̃li! Čb. Ji tokia palaidūnas (išdykėlė) buvo, kai augo Jrb. | Mintys palaidū̃nės (nesuvaldomos, klajojančios, iškrinkančios) NdŽ. ^ Atsimena kaip palaidūnas savo skolas KrvP(Prn). Garsus tėvas – visi vaikai palaidūnai KrvP(Mrk). 2. pasileidėlis, ištvirkėlis: Kas pasileidęs gerti, motriškintis, vyriškintis, tas palaidū̃nas J. Su kitum ana susidėjo – palaidū̃nė Krš. Svetimmoterius ir palaidūnùs ... sūdys DP69. Ir anoji palaidū̃nė už trumpos valandėlės meto ... visas nuodėmes numazgojo DP35. ^ Geresnė mergelė su rūtų vainikėliu negu palaidūnė su dideliu pasogėliu KrvP(Vlk).