žįsti reikšmė

Kas yra žįsti? žį́sti, žìnda (žìndi, žindžia), žìndo K.Būg, Š, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; Q431, SD351, SPI213, R, MŽ, Sut, D.Pošk, M, L, ŠT126,194 1. tr., intr. Trg, Prn, Lzd, KBII150 čiulpti pieną (iš krūties, spenio) (apie kūdikį, jauniklį): Išalkęs [kūdikis] žìnda tik žìnda DrskŽ. Kūdikis žindąs, žindamas R300, MŽ402. Žindąs kūdikis N. Pirmas amžiaus tarpsnis yra pirmieji, vadinami žindamieji, metai S.Šalk. Vaikas dabar žìnda cicką LzŽ. Kad aną (vaiką) jau misliji atimti (nebemaitinti krūtimi), tu mėnesį jau duok mažiau žį́sti Trk. Vaikas nori žį́st Grž. Maži vaikai žìndo, būdavau kaip kaladė (gražiai atrodžiau) Kvr. Krūtį davė žį́st kairę, [vaikas] kairiarankis Drsk. Anas žìnda cicę, dar mažas Btrm. Žįsdamas krūtį kūdikis visuomet gauna švarų, šviežią, šiltą valgį rš. Kap aš buvau mažutukas, žìndau papą kap katukas DrskD70. Veršis žìnda spenius karvės J. Veršis žìnda karvės papą K. Reikia milžt karvę tik iš vienos pusės, o kitą pusę tegu jisai (veršiukas) žìnda Jrb. O ėryčiai su paršiukais žį́sdami spardos K.Donel. Vieni guli, kiti žìnda, vieni guli, kiti žìnda, tai duoda ir duoda avelę keturi gėriukai Žl. Vienas [ėriukas] žìnda, kiek tik nora, o jei kitas prieita, ant nosės pakabina i meta šalin, neprisiema, i gana End. Jis (teliukas) žį́stų, ale mas nenoriam – paskui ilgias veršiuko karvė Sdb. Paršiukas tik atsiranda – i žìnda; veršiuką i pristūmei prie tešmens – i žìnda Vl. Teliukas žį́sdamas gerai išmuša tešmenį Ūd. Dar tas jaučiokas tebežìnda Grž. Kiaulė atsigula ant šono, išverčia pilvą in viršų ir jie (paršiukai) prieina žį́st Brb. Teliokai išsirado pieną iš karvių žį́st Skdt. Kumelė yr žìndanti Rmč. Vienas [ėriukas] už vienos kakos, kitas už kitos – ir žìnda abu Lb. Du speniai gi avelės, o ką gi anas (trečias ėriukas) žį̃s? Sld. Dar žìnda teliukas, reikia junkyt gert Btrm. Jokūbas dovanojo Ezavui tris dešimtis žindamų verbliūdų CII375. | Bėda jumus, kurie tiktai žindat pieną nuog avių mano, o dreskiat vilną nuog gardo mano MP182. Pagirtas žyvatas, kursai tave nešiojo, ir kreklai, kuriuos žindai WP116. Kursai visus peni, kreklus mergos žinda DP39. Pagirtas žyvatas, kurysai tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai SPII44. Tada kalbėjo jo sesuo dukteriai pharao, ar eimi, ir atvadinu ebrajiškų moterį vieną, žindamą, idant ji tau tą bernelį žindytų BB2Moz2,7. Tu avinėlio nevirk, kolei yra bežindąs (prieg pieno augyvės) BB2Moz34,26. ^ Glaudus veršelis tankiai dvi žinda karvi S.Dauk. Pakarniasis veršis dvi karves žìnda, o sragiasis – nė vienos Lkv. Pakarnas telias dvi momas žìnda, o upartas – nė vienos Švn. Ir tu kaip žìndama utėlė (labai liesas) Škn. Žindama avis sukūsta PPr280. Miksi kap teliukas nežìndęs, kai tik ką paskolint reikia Švnč. Ar seniai papą žindai, ko jau niurzgi?! End. Eina kap kalę žìndus Lp. Murzinas kaip paršiukas, kiaulę žindęs LTR(Krš). Murzina kaip paršiuką žìndus Aln. | refl.: Tokių karvių yr, ka žìndas pati Vdžg. Pasižiūriam – mūsų karvutė, pasikėlus koją, žìndas Kri. Pradėjo žį́sties [karvės] pačiais bergždumo metais, bergždinių bergždinės Rdn. | Teliukai žìndasi Ėr. Paršai kap pašėlę žindasi, nieko padaryt negaliu Žal. ║ tr. čiulpti kieno pieną, maitintis kieno pienu: Ana gi žindamà OG408. Žìndamai bobai reikėdavo šuniukai pono žindyt Žb. Žindama patelė ŽŪŽ134. Paršiukai kiaulę žìnda JT32. Yr tokios veislės, geros veislės, gera karvė, bet žìnda savì Kl. Lapukas žìnda lapę inlindęs Pv. Karvė tokia buvo durna, galėjo [ją] kiaulė žį́st PnmŽ. Žìndama kiaulė geriau reikia pašert Lzd. Žìndama kumelė Nmč. Žìnda do katę, ką tę ana (katytė) peles pagaus Klt. Vienas [veršelis] karvę žìndo – gražus, kitas blogesnis – penėtas Klt. Atėjau laidyt, jau žį́sta karvė telioko Klt. | [Rupūžės] ir pieną geria, karves žìnda LKT390(Kb). Rupūžė tep pačia negera – karvę žìnda Arm. | prk.: Tatai yra žįskite ižg kreklų bažnyčios, motinos jūsų, neįžagtą mokslą ižganymo DP517. Jiems reik malonės Pono Jėzaus norėti ir trokšti, ir tos nei žįste žįsti, lyg kaip naujai gimusieji kūdikeliai brš. Skaitymas piktų knygelių ir gazetų, iš kurių žinda nedoras taisykles A.Baran. ║ tr. siurbti: Kad dančiai sveikūs, žį́st, kur kraujas teka, kap gyvatė inkerta, ir spjaudyt Aps. Tegu baigia tą kraują žį́st [uodas] Šd. Anos (erkės) kraujo žį́sta Pb. Žìnda tuos kvietkelius – tęnai kruopelę medaus yra Aps. Ir padarė, jog žindo medų iš uolės ir alyvą iš titnago uolės Ch5Moz32,13. | Karalaitė silpna, ta varlė po grindim ją žìnda (ps.) Tvr. | prk.: Visi kraują mūsų žìnda – ir žūkai, ir žmoniai Brsl. Joja ponybė raita ant lietuvių, žind ji sveikatą žmogaus paskutinę rš. | Man sūnus baigia nervus žį́st Dglš. ║ tr. čiulpti: Duonikės į skudurą įriš, kamštį įdavė, i žìndom Vvr. Paims skarmalą retą, duonos su cukru sukąsnos, įduos ir žį́s tas vaikas par dieną End. Mama sukąsno[ja] duonos gabalelį ar pyragą, įriša į skurlelį ir duoda vaikuo žį́sti Pln. Ką tu žìndi nasruosa? Zt. Vaikas randa ledą ir žìnda Aps. Kieti [saldainiai], ilgai reikia žį́st Švnč. Žìnda žìnda saldaines, išdžiūvęs kaip uodas Lb. Senus lašinius duoda čiulpti, žįsti [sergančiam rietena vaikui] Sln. Mun vaikai nė vienas tuško neturėjo, pirštus nežìndo Plt. Nežį́sk paišiuko, nekišk į burnelę Rdn. Ir pripratys gi, užaugo mergaitė, ir dar vis tebežinda liežuvį Srv. Tokia moterė vis žį́sdavo liežuvį Všk. Tik neduok piršto žįst, in proto bus silpnas Prng. Kristupas, žįsdamas [šuns įkąstą] nykštį, nuėjo su visais į daržinėlę pažiūrėti vapsvų K.Saj. | Paurukas jau žindo duonos žiauberį, nebesulaukdamas, kada įpils [viralo] J.Balt. Būdavo, bulbelę žìndi ir žìndi (nuolat valgai) Ml. | Motka nujunkia, tada pradeda kitą žį́st (rūkyti) Žl. Vyrams ka tik ką žį́sti Krš. Vyrai nu vieno papo pri kito, prakunta i žìnda vėleik Rdn. | Ežis jau žìnda antrąją kojelę – jau pusę žiemos praleidom Šts. Ežys, sako, savo lepečkikę žìnda Lkv. 2. tr. E(Vs) gromuliuoti, atrajoti: Karvė guli ir žiuiką žìnda Zt. Kap nežìnda karvė ito žiuiko, tai chvara (serga) Zt. 3. tr., intr. Vkš, Ėr, Aln, Stk, Vlkv, Pbr rūkyti (cigaretę, pypkę, suktinę) ar kramtyti tabaką: Paliepė vaikiai [piemenukui] rūkyti, i pradėjau žį́sti Grd. Tokiem (vaikams) papo reikia, jau cigaretes žìnda – ve, kokie vyrai! Brš. Žindo pusę amžiaus pypkę, o į senatvę prakiuro plaučiai Krč. Žìndo taboką, kad neimt kariūminėn DrskŽ. Gi jis žìnda i žìnda – man net bloga nuo tos smarvės i dūmų Mžš. Tylus žmogus, mažai su kuo bendrauja, tik liuiką žinda A.Mišk. Tais laikais auginti barzdas ryždavosi tik pypkes žindantys senukai rš. Rapolas tik žindo žindo tą savo liuikapalaikę Vaižg. Be tabokos gyvent negali, žìnda i žìnda Klt. Pasakysiu ir apie papirosus – ir juos jau žinda kaimo merginos V.Kudir. 4. tr. ilgai, lėtai ką daryti: O te kokiu neaštriu kirviu, tai žìndau žìndau, kol atkirtau [gaidžiui galvą] Kb. 5. tr. verpti: Bobos kuodelius žinda paseilėdamos Ml. ◊ káulus žį́sti labai išnaudoti: Pirmiau skūrą lupė lupė, dabar káulus žìnda LTR(Tvr). Tai, Dievuliau, lig šiol skūrą plėšė plėšė, ė dabar ir káulus pradėjo žį́st Ml. kiaũlę žìndęs nieko neišmanantis, netikęs: Toks ir bernas – bačkoj augęs, kiaũlę žìndęs Kp. grỹbo kótą žìndęs nieko neišmanantis, tamsus: Girioj augęs, grỹbo kótą žìndęs Š; A.Damb, LTsV121. iš pir̃što (pir̃štų; N) žį́sti; Lex10 prasimanyti ką nebūta. mãzginį žìndęs nieko neišmanantis: Užpečky augęs, mãzginį žìndęs LTR. tū̃tę žį́sti būti mažam: Ka tū̃tę žį̃stumi, ta nežinotumi, ką žmogus dirba Pln. tū̃tės nebežį́sti būti suaugusiam: A tu dar lig šiol nežinai, jug tū̃tės nebžìndi Pln. \ žįsti; apžįsti; atžįsti; dažįsti; įžįsti; išžįsti; nužįsti; pažįsti; peržįsti; pražįsti; prižįsti; sužįsti; užžįsti

žįsti sinonimai

Ką reiškia žodis žįstukas? Visi terminai iš raidės Ž.