ponybė reikšmė
Kas yra ponybė? ponýbė sf. (1), ponỹbė (2) 1. Lnkv poniškumas, didybė: Ponýbė anos – negal susišnekėti Krš. Davė kurmonui abudu po ketvergę: ir anys ponýbę pildo Ds. Tų ponỹbių dabar niekas iš žmonių nereikalauja Skr. Iš Plioterių ponybės Dusetose, be anų medžių, tera">tėra išlikę tik dvaro rūmų pamatai rš. ^ Ponybės bemeilydamas, ubagu nepasilik LTR(Vdk). 2. col. J, Rmč, Užv, Slnt, Sdk ponija, diduomenė, viršininkai: Sukėlė jie šiur tur maištą prieš ponybę A1884,156. Ar matei, kiek privažiavo ponýbės? Lnkv. Atvažiavo su lengva mašinele i išlipo visa ponýbė Pln. Įnamis negalėjo išeiti be pono žinios į kitą ponybę tarnauti Lg. Palydėjus lig puskelio, visa ponybė pagrįžo BsMtII176. Karalius ir visa jo ponybė turėjo nakvoti palapinėse M.Valanč. Fabriko vartai atviri, ponybė, perbalus ir išsigandus, stovi kieme, o iš vidaus, kaip dūmai iš pečiaus, virsta aprūkę, paišini darbininkai J.Bil. Apspito juos būrys ponybės – vyrų ir moterų, gašniai išsipuošusių Žem. Suvažiuos ponybė – geria, ūžia! rš. | Ana liūb eis po ponýbes gaspadinėms Brs.