kramtyti reikšmė
Kas yra kramtyti? kramtýti, kram̃to, kram̃tė; R iter. krimsti. 1. smulkinti dantimis (maistą), kąsnoti: Duonos kąsnį kramtýti K. Jis nekram̃tęs ryja uogas J. Iš lėto, bet gerai kramtyk, – sako patarlė rš. Avys atrają kram̃to Dkš. Arklys kramto Nj. Kramtomasis [dantų] paviršius rš. Kramtomieji raumenys rš. ^ Pasakoja, lyg nekramtęs ryja (skuba pasakoti) Šn. Vieną ryk, antrą kramtýk, trečią taisyk (viską daryk greitai) Škn. 2. krimsti, graužti: Kramtyti gal tik kietą daiktą Als. Šuo kremta, kramto Als. Arkliai kramto geležinius brizgilus P.Cvir. Kirmys kram̃to grūdus J. Gerkit! Kramtykit užkandos! Žem. Arklys avižas kramto Pl. Pilka voverėlė ... riešutėlius kramto KrvD31. Imk to sūrio, kramtyk! Pš. Pamesk arkliuo dobilų, tegu kram̃to! Krš. Laukiniai žmonės kramtė tabako lapus V.Kudir. | Kumelėlės labai liesos todėl, kad kumeliukų kramtomos (žindomos) Lš. | Tylėjo ir iš pykčio kramtė (kandžiojo) lūpas T.Tilv. Kad tik pamatai jį ūsus kramtant, žinok, kad jau pyksta! Grž. | prk.: Be paliovos ūžė akmenskaldė mašina, traškiai kramtydama akmenis J.Dov. | refl. tr.: Ėmė baisiai griaužtis, keiktis ir kramtytis pirštus J.Balč. 3. SD86 kąsti, kandžioti; gilti: Ne tau, šunie, avelę kramtyti! rš. Mūsų kiaulė paršelių nekramtė Trak. Kumelys ..., pribėgdamas ant jų arklius, pradėjęs kramtyt BM57. | Apipuolę vabalai, sparvos, bimbalai pradėjo kramtyti pliką vaiko nugarą Žem. Kramto musės kojas Arm. Gyliai kramtė arklius Dv. | Gyvatė jų nekram̃to Vvs. | prk.: Skamba gintaro pakrantė, amžiais ją kryžiuotis kramtė T.Tilv. Tie ... baisesni, neg vilkai ..., kurie brolius savus, artimus savus kramto, novija DP529. | refl.: Šuo nesikram̃to, nebijokit Gs. Girtas ir šuns gurboj nakvotų, kad tik šuo nesikramtytų KrvP(Tv). Aš to katuko bijau – kram̃tos Pls. Ale ir kram̃tosi kap vilkas Dg. Tš, tr! Tuoj kramtýtis (ant arklių rėkia)! Pc. Kramtos kaip pašėlę Žem. | Mūsų bitės labai kram̃tos Arm. Raudonos skruzdėlės kram̃tos Kn. Skrudėlės kram̃tos, kap neskram̃to – ganyt neseka Pls. 4. prk. dilginti, deginti: Dilginės rankas kram̃to Dv. | refl.: Dirgėlės kram̃tos Trak. ◊ pirštùs kramtýti gailėtis: Atvažiavo namo, o dabar pirštùs kram̃to Švnč. Tiek pinigo prašvilpė, dar̃ pirštus kramto, bet jau po laiko Alv. ūsùs kramtýti pykti: Kas čia bus: tik kramto, kramto ūsus! Grž. \ kramtyti; apkramtyti; atkramtyti; iškramtyti; nukramtyti; pakramtyti; perkramtyti; prakramtyti; prikramtyti; sukramtyti; užkramtyti