plakimas reikšmė
Kas yra plakimas? plakìmas sm. (2) 1. SD12, H, R, K → plakti 1: Pietų šalyj girdėt plakimas, ir labai rėkia vaikai, kad net laukai skamba BsPIV139. Neteisingų plakimų dažnai būdavę LTII417. Plakimas stiebiep pririšto DK179. | refl.: Plakimasis, savęs paties plakimas SD49. 2. → plakti 3: Juo augalų lapai platesni ir gausesni, tuo jie geriau apsaugo dirvos paviršių nuo lietaus plakimo rš. 3. → plakti 8: Dalgė tik pirmo plakìmo, tebėr nauja Nj. 4. Pns plakamoji dalgio ašmenų dalis: Dalgis turi virkščią, drobę, plakìmą ir sprandą Vlkv. Per siauras plakìmas to dalgio, nepjausi Brt. Žemumose neplaktu dalgiu visą dieną iššienausi, o kalnuose tuoj plakìmą nuėda Pjv. 5. → plakti 5: Tie linų plakìmai įsiėdė Grd. 6. → plakti 13: Plakìmas į putas NdŽ. ║ plakti skirtas kiekis: Du plakìmai sviesto Klt. 7. → plakti 10: Sustiprėjusį širdies plakimą gali justi ir visai sveikas žmogus rš. Aš jaučiu tavo pulso plakimą rš. Kai išgirdau apie tą vainą, tai kad plakimas gyslų, galva tvinksi! Gs. 8. → plakti 11: Ten šviečia saulė, žydi pamarys ir iš marių nendrynų atskamba lakštingalos plakimas I.Simon. Šlaitai skamba lakštingalų plakimais V.Myk-Put. 9. → plakti 14: Jūros plakìmas NdŽ. | refl.: Tarpais bendroje bangų plakimosi harmonijoje pasigirsta aukštesnė ir žaismingesnė gaida rš. 10. → plakti 15: Koks išdidus vėliavos plakimas! rš. | refl.: O dangaus raudonumėlis, o liepsnų plakimasis! rš. ◊ kójų plakìmas suvaikščiojimas veltui: Svietelis subėgo supuolė gminon miltų, ir niekas negavo, tik gaila dienos ir kojų plakimo Tvr. \ plakimas; išplakimas; nuplakimas; paplakimas; suplakimas; užplakimas
plakimas junginiai
- (nu)plakimas, širdies plakimas