išplakimas reikšmė

Kas yra išplakimas? išplakìmas sm. (2) 1. R338, KI158 → išplakti 1: Jis (dvarininkas) galėjo nubausti savo valstietį ne tik išplakimu ar suluošinimu, bet ir mirtim rš. 2. → išplakti 6: Tokiai dalgei reikia gero išplakìmo Sb. 3. I įlijimas, įmerkimas (žemės). \ plakimas; išplakimas; nuplakimas; paplakimas; suplakimas; užplakimas